“Linksmybės” tęsiasi

Pirma diena šią savaitę, kai papusryčiavusi viso labo pajutau norą, o ne skubų poreikį bėgti pagulėti. Pastarosios dienos buvo tragiškos ir aš jau ėmiau galvoti, gal tas vaikiukas pilve miršta ar ką, kad man taip klaikiai blogai. Supratau, į ką panašus šitas jausmas: įsivaizduokite, kad vkr išgėrėte butelį brendžio (ir ne kokio ten haiendinio, o […]