There is No Spoon
Manęs neatpažįsta žmonės iš praeito gyvenimo. Tai baigia mane įtikinti, jog nieko ir nebuvo.
Manęs neatpažįsta žmonės iš praeito gyvenimo. Tai baigia mane įtikinti, jog nieko ir nebuvo.
Kai manęs paklausia, apie ką yra koks nors filmas, visada pirmiausia išvardinu, kas tame filme vaidina. Nežinau, kodėl. Galbūt man įdomesni žmonės nei tai, ką jie veikia? Hm… Iš tiesų gal tik filmų atveju. Tik kai esu stebėtoja.
Atatupstas žingsnis ir ilgas kritimas į sapno minkštumą: prisėdu ant lovos, kur paklodės – sudrėkę žemėlapiai nuo vėjo atpleišėjusiais pakraščiais. Seku Tavo kelionę, tarsi lūpomis lėtai rankiočiau ant žemės pabirusius spalvotus karoliukus, rankomis stipriai remdamasi į grindis – kaip tame paveiksle, prisimeni? – kur moteris išpuoselėtomis rankomis stūmėsi žeme į priekį ant lentos, o nuo […]