Košmarai Algirdo gatvėje

by HelluvaGirl

Pirmame sapne Genijus pagaliau sutiko savo išrinktąją. Buvo pasikeitęs, lyg visai kitas žmogus: jokios agresijos, išsitaškymo, demonstratyvaus mačizmo. Atvirkščiai: tas toks juodą šokoladą, aksomą ar dar kokį sodrų kvapą primenantis vyriškumas: neprikišamas, bet ir nekeliantis dvejonių. Ramybė, tikrumas, suvaldyta energija.

Pasikvietė mane į barą, kuriame susipažinom. Anksčiau tai buvo pabas, sapne – viešbučio restoranas su poliruotais paviršiais ir sintetine šviesa.

Jis buvo toks įsimylėjęs, kad net nieko man nepasiūlė iš įprastinės programėlės. Tik kalbėjo apie tai, kaip pasikeitė jo gyvenimas.

Kažkurią akimirką atsisukau ir pamačiau jį, bučiuojantį kažkokią susivėlusią moterį. Kai ji atsitraukė, supratau, kad ten ta Empti vokalistė. Giedrė?

Jie persimetė keliomis elektros lemputės žybčiojimą primenančiomis frazėmis ir ji nuėjo, palikusi mus dviese. Ir žiūrėdama į mane nuo kito baro šypsojosi, rodydama savo nuogą berniukišką krūtinę, šviečiančią virš oranžinės suknelės tinklų.

Keista, pagalvojau, kaip nuviliančiai nesikeičia žmonių skonis. Ir atsibudau.

Antrame sapne sėdėjau laptinėje prie durų, kai namo grįžo Vaiko Tėvas ir mūsų dukra. Plieskė ryški, nemaloni elektros šviesa, aš sėdėjau tiesiai priešais užrakintas duris, o tada nuleidau akis į savo baltas kojas, kurias laikiau apsikabinusi po šlaunimis…

Ir staiga išvydau storais juodais, blizgų valą primenančiais dygliais apaugusias savo kojas. Kaip žvėries. Jie net buvo kiek užsirietę viršun ir augo ant blauzdų lygiomis eilėmis. Pradėjau klykti. Pija priėjo ir perbraukė pirščiuku per tuos dyglius, neišsigandusi mano balso.