HelluvaGirl

Jeigu kas mesteltų mane dvylika metų atgal, padaryčiau tai, ką padariau šiandien. Nestočiau į Šiaulių universitetą ir nestudinčiau to, ką puikiausiai mokėjau dar mokykloje (anglų kalbos). Gal nebūčiau stojusi niekur, padariusi study gap’ą? O gal būčiau pagalvojusi, ko iš tiesų noriu, kas man teikia malonumo, į ką noriu gilintis, o ne kurioje aukštosios mokyklos specialybėje išplauksiu su savo siaubinga natūra – вечно перспективная…

Su liūdna šypsena prisimenu tuos masinės universitetinės isterijos laikus, kai mergos iš paralelinių klasių stojo į gaisrininkystę, kad tik įstot. Kaip mes pasidavėm tai popieriukų manijai… Ir kiek dėmesio bei energijos kai kurie iššvaistėme formaliems dalykams.

Na, bet, palyginus su visu gyvenimu, dvylika metų – visiškas niekis. Nesakau, kad juos iššvaisčiau, bet nenupasakosiu savo džiugesio, kai šiandien nuvariau į savo pirmą paskaitą Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre. Skamba išdidžiai? Haha!

8 mėnesiai, kiekvieną dieną po 6 valandas. Manau, per tiek laiko neišvengiamai išmoksiu siūti ir jūs eisite pas mane už brangiai 😀

Šiandien išmokau atlikti išmatavimus ir siuvau kelias siūles rankomis. Vieną gyvatę teko ardyti 4 kartus.

Man patinka, kad dėstytojas yra perfekcionistas ir pedantas. Toli eisim. Viena mergina mokosi ten du mėnesius nuo nulio ir jau siuva sau drabužius. Mokslas iš esmės individualus. Pasaka.

Ir tada man neberūpės topšopai ir olseintsai, nereikės kankintis, kad sezono tendencijos tiesiog ne man, be to, tikiu ir finansine šitos užmačios nauda. Pasveikinkit mane!

Tiesa, ką tikrai galėjau per tuos dvylika metelių nuveikti, tai išmokti vairuoti… Čia jau reikia atskiro pousto, nes nu…