Apie keliones. Vėl

by HelluvaGirl

Kažko sukilo nostalgija Tailandui. O dar Mrs. Nielsen feisbuke senas fotkes su Moet’ais poustina…

Matyt, ne Tailandui – tai mano Kelionių Demonas kyla su rudeniu ir mano akimis ieško…

Kažko kito. To, kas ne šalia, kas kitaip, nenusibodę, nepanašu į; kas glūdi mirgančiuose fotografo džiaugsmų paviršutiniškumuose, o ne viduje.

Viso ko vidus yra vienas ir tas pats, ir niekur nereikia važiuoti, kad jį pačiupinėtum, prisimintum, susigrąžintum, reanimuotum.

O taip malonu save apgaudinėti… Štai emigruosiu į Briuselį ir turėsiu drąsos. Persikraustysiu į Paryžių, tai pagaliau tą ar aną. Vos tik atsidursiu Romoje, būtinai imsiuos…

Matyt, dėl to aš ir prisimenu Tailandą su tokiu saldžiarūgščiu šviežio pjūvio jausmu: triukšme, kvapuose, judesyje stebuklingai nubyra iliuzija, atkakli saviapgaulė apie tą kitur ir kitaip. Nėra kito laiko, nėra kito manęs. Na, bent jau kito manęs tai užtikrintai.

Bandau save sukrėsti prisiminimo elektrodais, pasakyti: niekur nevažiuoki, viskas čia. Bet kaip vaikas, paskubomis žadantis rytoj, rytoj pasiruošti kontroliniam, sakau: apsigaukim, pabėkim, dar kartą sužaiskim. Bus gražių nuotraukų ir dar vienas patvirtinimas, kad ten, kur man reikia, traukiniai nevažiuoja.

Foto: mano.