HelluvaGirl

Seniai galvojau rašyt apie filmus. Seniai vis turiu ką apie juos pasakyti. Šįkart nebegalėjau nutylėti.

Non ti muovere / Don’t Move / Nejudėk atradimas prasidėjo nuo knygos. Ją gavau dovanų gimtadienio proga iš draugo, kuris, maniau, užlėkė į knygyną, paėmė pirmą pasitaikiusią knygą negirdėtu pavadinimu ir prasuko pro ofisą įteikti.

Kai perskaičiau ją po kokių dviejų metų, nežinia ko išsitraukusi iš lentynos, perskaičiau per vieną vakarą ir buvau sukrėsta, kad toks turtas gulėjo tarp nučiupinėtų, savaime suprantamų mano daiktų – nepažintas, neišjaustas, neatrastas.

Reikia pripažinti, ekranizacija nuo Margaret Mazzantini knygos nedaug nutolusi.

Penelope Cruz galutinai ir neginčijamai yra gera. Taip manau, kai aktorė sugeba suvaidinti negražią moterį. Na, tokią negražią, kad jau žinot. Sergio Castellitto iš pradžių pasirodė vienos išraiškos personažas, nors antras pažiūrėjimas įspūdį pataisė.

Parekomendavau Mrs. Nielsen, aišku. Jai Penelope personažas pasirodė vulgarus, Nielsenas pareiškė, kad vyrutis – kiaulė.

Na, aš manau, kad taip ir turi būti.

Aktoriai tobulai perteikia sužalotus žmones, kurie neturi įgūdžio mylėti tvarkingai, švariai, net jeigu gyvenimas vienam iš jų ir mesteli idealų partnerį be spuogų ant veido, su puikiu vasarnamiu prie jūros. Toks adekvatus partneris neatliepia nieko gelmingo, o tada… Tada jis sutinka ją ir – tokia kalba, kokią jis moka, o ji supranta, jie kalba vienas kitam meilę – tokią, kokią abu įstengia patirti. O ji man, amžinai vojeristei, pasirodė visa apimanti, visa naikinanti ir praauganti.

Jos nuskaistėjęs veidas pačioje pabaigoje, lyg per bruožus persišviestų ta kita šviesa. Jo paskirtis laidoti tai, ką jau pražudė kažkas kitas žymiai anksčiau.

Įspėju, kad treileris sukelia gan paviršutinišką įspūdį. Rekomenduoju tiems, kurie giliai jaučia ir to nebijo.

httpv://www.youtube.com/watch?v=6sSyxF_GUQc