Tamsioji pusė – motoroleriai

by HelluvaGirl

Ką tik papoustinau šiek tiek vaizdų iš gražiosios Thong Nai Pan pusės, tačiau čia patyrėme ir nesmagių nuotykių.

Turbūt jau minėjau, kad daugelyje Tailando vietų motoroleris yra pagrindinė transporto priemonė. Čia yra taksi, kuriuos gali užsisakyti susimetęs su kitais keliautojais – taip pigiau atsieina. Yra įprastiniai dviračiai, kuriais naudojasi mažai kas, ypač didesniuose miestuose, kur atstumai per dideli. Tong Nai Pan motorolerių nuoma taip pat klesti, bet prieš atiduodami savo pasą ir susimokėdami palyginti nedidukę 200 batų paros nuomą verčiau įveskite į Google ką nors panašaus į motorbike scam. Atsidursite forumuose, kur daugybė salose gyvenančių nelaimėlių išsinuomojo motorolerį.

Mano Mylimas Jis irgi vieną dieną nutarė, kad reikia suvažinėti į kitą salos pusę, apžiūrėti Had Yao paplūdimį, kur jau esame persikraustę, nupirkti Pijai pampersų… Grįžo labai greitai. Visas kruvinas ir pabalusiomis lūpomis. Kad būtų aiškiau, kodėl, įmetu nuotrauką – taip atrodo kelias į Thong Nai Pan:

Apskritai Koh Phangan, Koh Samui, o ypač Koh Tao salose motorolerių avarijos – kasdienis dalykas, turbūt todėl niekas prie Jo, išsitiesusio šalia motorolerio, net nesustojo, tik pažvengdavo į saują ir varydavo savais keliais.

Prieš kelias dienas, kai Jis sumąstė, kad nuomosis motorolerį, man prieš akis iškilo labai panašus vaizdas į tą, kurį pamačiau tarpdury, tai tiesiog paguldžiau ant lovos, dezinfekavau žaizdas ir pakviečiau gydytoją. Beje, Thong Nai Pan dirba tikrai šauni moteriškė – puikiausiai mumis pasirūpino. Nulėkusi į jos kabinetą pasakiau, kad užpyliau ant žaizdų peroksido, bet man jo pritrūko, sakau, do you have anything? Ji taip vos ne priekaištingai – I have everything 🙂

Žaizdos gyja, tik vargšelis dar jūroje nespėjo išsimaudyti. Vakar perrišinėjau – kaip įdomu, kiek ten visokių priemonių fainų yra!

Bet problemos tik prasidėjo. Einant pietauti sutiktas motorolerių nuomos berniukas sumurmėjo kažką apie twenty thousand baht, bet mes pagalvojome, kad pasigirdo. Grįžus Jis nuėjo paklausti, ar labai apibraižytas pirpalas, kur sužinojo kad mums teks už sugadinimus pakloti 16 tūkstančių batų – apie 1300 Lt. Per visą savaitę Tailande tiek nebuvome spėję išleisti, o čia pykšt! Jis nepatingėjo paprašyti atsarginių dalių kainoraščio, pasiaiškinti gamintojo kainas, paskaitinėti tuos pačius forumus, kur ir paaiškėjo, kad labai nemažai bekpekerių tą pačią savaitę klojo po keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių batų už avarijoje apdaužytus motorolerius.

Viskas būtų kaip ir aišku – sugadinai daiktą, atlygink nuostolius. Tik visas su turizmu susijęs tajų biznis paremtas tuo pačiu principu: sakyk dešimteriopą kainą, o paskui atiduok klientui už tiek, kiek jis sugebės nusiderėti. Tas žaidimas visai smagus, tik ne tada, kai tavo pasas guli motorolerių nuomykloje ir tu realiai nelabai turi rimtesnių svertų jį atgauti, nebent susimokėtum, kiek paprašytas.

Mums nuleido sumą iki 13 tūkstančių batų – matyt, pagalvojo, kad tas ačkarikas per daug priekabus ir neverta smarkiai konfliktuoti. Paskui girdėjome apie merginą, kuri netoliese susimokėjo 25 tūkstančius batų (beveik 2000 Lt). Manau, tais atvejais apskaičiuojant realius nuostolius reiktų šias sumas dalinti bent jau iš penkių.

Taip supratome, jog motorolerininkai čia gyvena ne iš nuomos mokesčio, o iš šių kosminių “žalos kompensacijų”. Mano Mylimas Jis yra aukštos moralės žmogus ir tokiais atvejais reaguoja labai principingai. Prisipažinsiu, man irgi nebuvo smagu, bet… čia tokia tvarka, o mes esame jos svečiai. Tik jeigu čia keliausite, turėkite omeny, kad buvote apgauti jau tą pačią akimirką, kai išsinuomojote motorolerį – neapsivožti beveik neįmanoma 🙂