HelluvaGirl

Sveiki,

panašu, kad daugiau negu pusė kelionės iki išsvajoto Tailando jau įveikta! Kaip tik rašau Abu Dabio oro uoste, galvodama, kaip neapdairiai apsivilkau maikoną su užrašu So Sexy – So Me – visgi musulmoniška aplinka 🙂 Bet kuriuo atveju su Pija dėl dėmesio konkuruoti net neverta – kur beatsidurtume, visi aikčioja ir čiupinėja jos rankytes.

Skrydžio į Briuselį metu baiminausi, nes nežinojau, kaip vaikas reaguos, ar skaudės ausis, ar neišsigąs. Tačiau ji visą laiką pražvengė, tik jau į pabaigą apsiverkė iš nuobodulio. Stiuardesė sakė, kad labai geras beibiukas 🙂

Kylant nuo Vilniaus žemės jaučiausi nerealiai – po daugybės kelionių buvo maždaug pusantrų metų labai sėslaus buvimo, tad Kelionių Dievas mane vėl valdo! Aleliuja.

Atvykus į Briuselio oro uostą, paaiškėjo vienas iš tų nuostabių ir mums dažnai pasitaikančių bajerių: kai prieš porą savaičių Mano Mylimo Jo klausiau, ar turim roumingą, jis sakė taip, ir aš tai pamiršau. O štai Briusely jam pasirodė, kad aš ne to klausiau, jis atsakė ne tai, bla bla bla, žodžiu, reikia susitikti su Indre, o telefonai neveikia. Uch! Na, bet tai pavyko išspręsti.

Čia keli vaizdeliai iš myto:

Paskui sekė maždaug šešių valandų skrydis į Abu Dabį. Reikia pasakyti, Etihad Airlines yra geriausios mano bandytos oro linijos: lėktuvas apynaujis, vaikui lopšys patogiausias, tad Pija visą skrydį ir parpė. Būtų dėjus į akį toliau, jeigu ne piloto prašymas prisisegti diržus nusileidžiant. (Beibiukus irgi reikia prisegti tokia specialia kilpa, kuri, mano manymu, kritiniu atveju būtų visai neveiksminga. Na, bet, matyt, visiems šitaip ramiau.)

Taigi, netrukus lipsim į kitą Etihad lėktuvą ir mus ištiks Tailandas 🙂 Tiesą pasakius, iki šiol jaučiuosi kažkaip ramiai, lyg nieko ypatingo nevyktų. Nesitiki. Patikėsiu tik tada, kai išėjus iš kondicionuojamo Suwarnabhumi oro uosto iškirs karščio banga…