Самый быстрый самолет. Vidiniai atsisveikinimai
by HelluvaGirl
Ką tik baigėme giminų lankymo turą po Lietuvą. Užsidėjome didelį pliusą ir dabar jau reikia suskubti ruoštis. Man staiga nebeatrodo, kad yra daug laiko iki kelionės. Deja, rytoj vietoje pasiilgtų draugų lankymo Kaune teks kraustyti daiktus…
Išoriškai veikiame daug, sapnai siautulingi, Pija neleidžia nuobodžiauti (ji jau turi dantuką ir moka sakyti “mama” – arba “am am”, kaip pasitaiko 🙂 ), bet dažnai įkrentu į visokių apmąstymų debesį.
O kas, jeigu negrįžtume? Pasaulis tada sumažėja. Telpa mano viduje.
Galiu iš čia išsivežti, ką noriu. Visus įsivaizduojamus draugus, dėl kurių kažkada prietaringai norėjau pasilikti…
Grįšite, todėl ir verta važiuoti.
Aš irgi pagalvojau apie jūsų kelionę… Ir kio štai tokia mintis: kiek mažai moteriai reikia, kad ryžtųsi keliauti nežinia kur nežinia ko, su mažu vaiku… Kiek mažai tereikia, kad ji, pati būdama gležna, aklai vyktų į pasaulio galą. Jai tereikia vieno gero patikimo vyriško vyro.
Ką Čia Ne, koks patosas! 😛
na na, ne tokios tos moterys jau ir “gležnos” 🙂 juokingas žodis be galo 🙂