HelluvaGirl

Tik dabar, antrą lovoje leidžiamų Kalėdų dieną pagalvojau, kad lyg ir turėjom daug valgyti, o paskui dejuoti, kokie esam stori ir kaip nebevalgysim. O bet tačiau jau ne pirmus metus manęs tai neliečia 🙂 Per šias šventes apskritai neruošėm jokių patiekalų – Jis tik išvirė savo skaniosios sriubytės su mėsos kukulaičiais ir makaronais pomidorų tyrėje su parmezano šerkšnu, sukapojom kelis bliūdus avietinės ir vyšnių želės (prisimenu savo 12-ąjį gimtadienį) ir pagraužėm kūčiukų.

Šios Kalėdos man šiek tiek fainos tuo, kad tai pirmosios Pijos Kalėdos. Paskutiniaisiais metais ši šventė nekėlė jokių didelių emocijų, nebent nevienareikšmius prisiminimus iš vaikystės, atsirasdavo poreikis sugalvoti įdomesnių dovanų, kelis metus net nepuošiau eglutės. Tegul taip ir būna, nereikia dirbtinai spausti nuotaikos. Bet šiemet aš norėjau papuošti eglutę ir parodyti Pijai, kokie gražūs žaisliukai, ir mane pačią apima jaudulys pagalvojus, kaip smagu bus jai pudrinti apie tą mistinį Kalėdų senelį, ir kaip ji veikiausiai juo tikės ir lauks.

Štai pirmoji jos dovana 🙂

Vienas iš kabančių žaisliukų yra vėžlys, tai bandžiau Piją išmokyti sakyti VĖŽ-LYS, bet paskui pagalvojau, kad būtų baisiai apmaudu, jeigu pirmas vaiko žodis būtų “vėžlys”, o ne “mama”.

Suprantama, dovanų gavo ne tik tie, kurie tiki Kalėdų seneliu. Maniškės buvo tiesiog svajonių dovanos, o viena jų smarkiai prajuokino.

Čia reikia trumpos įžangėlės. Kadangi paskutiniosios savaitės buvo klaikios dėl visiškai trivialių priežasčių (ataugusios šaknys ir pilkas maišas vietoje naktinių yra tai, kas gali mane nuvaryti pas psichoterapeutą), blogos nuotaikos pateisinimu virto frazė “Jeigu Tavo šaknys būtų ataugusios…”, o himnu tapo Sepulturos “Roots” (prisimenat? – roots, bloody roots!!!), Jis vis juokavo, kad padovanos man “Senukų” dovanų čekį, kad galėčiau bent jau drabužių įsigyti – visokių kombinezonų, chalatų ir panašiai… Taigi, pristatau:

O viduje – “laimėta” sumelė apsipirkti vienoje iš parduotuvių, įskaitant “Senukus” ir “Ermitažą” 😀 Kadangi atauginėjančios šaknys yra šviesios, aš, žinoma, priėmiau viską pažodžiui ir nutariau, kad tose parduotuvėse galėsiu užsipirkti priemonių dekupažui ir tapybai. Tik vėliau buvo paaiškinta, kad logotipai nurodyti dėl juoko… 🙂 Žodžiu, baigėsi mano vargai – iškart po švenčių su savo “dovanų čekiu” pirmiausia varau dažytis plaukų. Jėėėėėėėėėėėė!

Ir dar turbūt išeis tie džinsai, kuriuos Laisvūnas norėjo uždrausti 🙂

Na, o kita dovanėlė yra seniai mano nužiūrėta knyga “1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą”. Knygoje aprašyti filmai nuo pat XX amžiaus pradžios iki 2006 metų – kelis jau spėjome peržiūrėti. Bus įdomu susižymėti, kuriuos jau esu mačiusi.

Kilo mintis, galbūt reikia pradėti kurti filmų aprašymus? Paremtus grynai savo asmenine subjektyvia nuomone ir įspūdžiu. Ar kam nors būtų įdomu? Pati esu patyrusi, kad dėl filmų geriau neklausyti nieko, o pažiūrėti pačiai – dažnai susidaro visai kitoks įspūdis nei visi aprašytieji ar išgirsti. Na, bet gal kam nors praverstų dar vienas požiūris?

Foto: mano.