Pirmieji įspūdžiai apie vaiko turėjimą

by HelluvaGirl

Regis, moku už savo audringus laikus: šiąnakt pirma naktis namie ir nepertraukiamas tūsas su aukšto dažnio klyksmais nuo 2 am iki 8 am. Panašiai kaip ir ankstesnės naktys nuo rugpjūčio 26-osios. Like mother, like daughter.

Pradėjau laiką skaičiuoti po 15 minučių, nes, pasirodo, ir per jas galima kažkiek pamiegoti, ką ten kalbėti apie aukso vertės 2 VALANDAS! O štai atėjus dienai nepadeda nei Lady Gaga, nei ekskursija po namus, nei kalbinimai, nei nagučių karpymai – miega, nors už kojų nešiok. Bet stebuklingosios 2 valandos šįryt mane išgelbėjo ir aš netgi visai žvaliai jaučiuosi, tad nutariau pasidalinti pirmaisiais savo įspūdžiais apie motinystę.

Kaip ir visa kita gyvenime, gimdymas praėjo visiškai ne taip, negu tikėjausi ir planavau – baigėsi Cezariu. Dabar atrandu, kad su skyle pilve patogiausia iš lovos greitai atsikelti įsikibus į savo pačios šlaunį, jeigu nėra kokios rankenos arba vyro.

Pamačiusi Piją, o ir kelias dienas po to bandžiau suvokti, kad ji va tokia. Būtent taip kažkodėl atrodo. Nesupratau, nė į ką panaši. Nėštumo metu buvo susiformavęs abstraktus vaiko vaizdas, o čia štai prieš akis tas vaikas staiga toks… tavo, bet atskiras, asmenybė su bruožais, su tuo brūkšneliu tarp nosies ir lūpos, lyg iš plastilino.

Dabar jau matau joje ir save, ir Jį. Graži mergaitė 🙂

Pirmoje dienos pusėje būnu gan emocinga, bet stuburą šiek tiek pažliumbus padeda ištiesinti mintis, kad tai tik hormonų persiskirstymas. O vakar pakeliui iš ligoninės sulaukiau pirmojo komplimento 🙂

Dialogas vaistinėje:

Aš: Laba diena, man reikia šių kelnaičių standžiu paaukštintu liemeniu.
Konsultantė: Bet jos skirtos vilkėti po gimdymo.
Aš: Suprantu.
Konsultantė: Matote, jūs dabar negalite žinoti, kokio sudėjimo būsite po gimdymo, tai gal iš pradžių vertėtų pagimdyti vaiką, o jau tada pirkti šitas kelnaites.

Stoviu prieš ją perbalusi, susiėmusi už pilvo ir kelias akimirkas nesuprantu. Supratusi paaiškinu, kad esu pakeliui iš ligoninės jau su vaiku, tad viskas gerai. Tas nustebimas jos akyse labai pamalonino ir nuramino, kad itin smarkiai dėl buvusios figūros arti nereikės 😛 Tralialia.

Nepasakosiu čia apie 20 cm siekiančius mekonijaus šūvius, nugriaužtus spenelius ir didžiulę baimę, kad ne viską padarysiu gerai, apie košmariškus vaizdinius su dūžtančiais automobiliais bei vorais tarantulais, nei iš šio, nei iš to atsirandančiais Pijos lovoje. Tiesa ta, kad gimdymas buvo fiziškai sunkiausias išbandymas mano gyvenime, kuris, kaip visos ir sako, pasimiršta iškart po to, kai įvyksta – man pačiai tiesiog dėl to, kad real-time dalykai užgožia ir laiko, ir veiklos, ir emocijų prasme viską oi viską.

Ir dar. Nežinau, ką daryčiau be Jo. Tai geriausia, ko aš negalėjau tikėtis ir suplanuoti.