Įspūdžiai iš Šiauliai Jazz 2009

by HelluvaGirl

Praėjusį savaitgalį buvome pakviesti užimti VIPines vietas seniai lankytame Šiaulių Meks Dens Peredais (a.k.a. Max Dance Paradise) ir paklausyti intelektualaus muzono. Nenuvylė.

5dienį vyko 12-asis alternatyvios muzikos festivalis “Rumšk”, į kurį mes nevažiavome. Pradėjome iškart nuo 6dieninių džiazų, kuriuos apšildė projekčiukas iš Vilniaus “Strange Doors” – ši kompanija atlieka sudžiazintus Dorsų gabalus. Karolio Vaitiekūno vokalas tikrai gut, bet jau kai jam bandė paantrinti kontrabosistas, išėjo juods nusidainavims – laimė, jo mikrafas buvo mikliai atjungtas 😀 Šios grupės muzika – labiau eksperimentinio džiazo gerbėjams, joje buvo nemažai “triukšmo” – ypač reiškėsi saksofonistas, kurio instrumentai tiesiog taškėsi garsų purslais.

Po jų scenon  pakilo Starinskaitė (dar Polevikov, Nivinskas ir Rudis) su projektu “Glorious Gershwin” – jie publikai pateikė super aukšto lygio Geršvino improvizacijas. Gera klausytis jaunų žmonių, kurie žino, ką daro.

“Twin Town” iš Latvijos nešė ir nunešė profesionalios, energingos instrumentikos banga. Jų modern jazz, jazz-rock ir fusion man susiasocijavo su įsupančia aktyvia meditacija. Labai gerai.

“2B or not 2B” programa vėlgi su Starinskaite, Armonu, Raičenoks ir Domu Aleksa bei Rudžiu buvo įdomi tuo, kad kompanija atliko J. Coltrane, T. Monk, H. Hancock aranžuotas kompozicijas, pagal kurias Starinskaitė repavo Šekspyro tekstus 🙂 Toks jazz – hip-hop – soul miksiukas, gan ironiška ir, žinoma, velniškai profesionalu: klausaisi ir, atrodo, stebi žaidimą. Tik virtuozai sudėtingus dalykus stebėtojams pateikia kaip visiškai paprastai ir žaismingai atliekamus – čia man taip atrodo. Daiva davė в шею  Mary J. Blige, tiek galiu pasakyt. O Domas Aleksa kaip visada vertė iš klumpių – visų pirma išvaizda, aišku… 😉

Gaila, nebesulaukėme džiamo – pasak liudininkų, buvo smagu.

7dienį praskipinome visus “BB4” (bigbendų festvalio) dalyvius ir atėjome paklausyti tik Dainiaus Pulausko grūpso. Manau, nereikia aiškinti, kokia tai kompanija. Apie profesionalumą neverta kalbėti vien paklausius žmonių sound-check’o. Gaila, mano muzikinis leksikonas nėra pakankamai sofistikuotas, tad šių genijų improvizacijas galėčiau palyginti nebent su kažkuo gaivališku, lyg muzika taptų savarankiškai logikai paklūstančia tikrove – sėdi paskui toks lyg Amazonės miškų liūties nuplautas, lyg būtum klausęs pokalbio svetima kalba ir viską supratęs.

Dar norėčiau keletą žodžių pridurti apie festivalio organizavimą. Tikrai džiaugiuosi, kad mano gimtajame mieste atsiranda idėjinių aktyvistų (think Remigijus Ruokis), besistengiančių į renginius suburti Lietuvoje tikrai ne didžiausią klausytojų rinką turinčius atlikėjus. Tačiau stebint susirinkusius klausytojus visgi kilo įspūdis, kad atlikėjai savotiškai “per geri” publikai, kurią iš esmės sudarė visokie pirmakursiai, kurie veikiausiai šiaip ar taip eina į visus renginius iš eilės. Šiek tiek trūko tikslinės auditorijos, ne tokių atsitiktinių žmonių, o aš tikrai žinau, kad ir Šiauliuose jų esama 🙂 Ir išties – po koncertų pragūglinus Šiauliai Jazz 2009, rezultatai buvo mažiau negu išsamūs. Teisintis brangia reklama nepatariu – yra feisbukas, kur galima viens du įkurti grupę, sukviesti draugų draugus ir visiškai nemokamai išplatinti informaciją.  Prieš pusantros paros gatvėse iškabinti plakatai, kurių nematėme – jau nebe šių laikų marketingas.

Ir tikrai nenutylėsiu apie renginio vedėją. Tai vietinė kašio gviazda (neklauskite manęs, kodėl), kuri nuo pirmų sakinių nenatūraliai užlaužtu “radijiniu” balsu ėmė žarstyti maždaug tokius “perlus”: “Starinskaitė – pakankamai aukšto lygio vokalė”, “Glorijus Geršvinas – vienas geriausių XX a. kompozitorių”… Vaikinas, regis, turi skaitymo sutrikimą, nes iš programkės kelis kartus sugebėjo perskaityti ir tokius vardus kaip festivalio globėjas Laimonas Dinius (kuris šiaip visą gyvenimą vadinamas LaimonTu), Domas AleksaS… Po to, kai 7dienį po gausybės nerišlių ir jau tikrai nebejuokingų žodinių faux pas jis pareiškė, kad “Pulausko bendas groja išimtinai” (taškas), Ramoška, galbūt išgirdęs iš salės mano beviltišką “Būk žmogus, tik nebekalbėk!”, perėmė grupės pristatinėjimą į savo rankas. Visi atlikėjai iš pradžių atrodė kiek sutrikę, o paskui jau atvirai žvengė iš to keisto veikėjo. Jo vardas yra Mantas Ulinskas. Nekveskite jo vesti renginių, prašau.

Nuotraukos iš Šiauliai Jazz 2009 – Galerijoje.