29ta savaitė. Vežimėlio paieškos, blimey…

by HelluvaGirl

Miliu apsipirkinėti. Mane džiugina daiktai. Atsikračiusi blogų įpročių pasilikau tik vieną nuodėmę – polinkį į neprotingą pinigų leidimą: kontroliuoju save, tiesiog prisipirkusi šūdniekiukų džiaugiuosi labiau nei galbūt verta.

Tačiau dabar susidūriau su situacija, kai tikrai reikalingas pirkinys baigia išvaryti mane iš proto. Tai VEŽIMĖLIS KŪDIKIUI.

Nieko apie juos nesuprantu, išskyrus tai, kas stilinga. Deja, kaip ir visais kitais atvejais, stilinga lygu kokybiška lygu brangu, ir aš beviltiškai baigiu ties absoliučiai netikroviškais pasirinkimais, kaip pavyzdžiui “Silver Cross” briandas. Pasigrožėkite. Tikras gotiškas stebuklas. Jums neprimena juodo panino? Nerealiai tiktų prie mano kirpčių. Bet jie gamina JK karališkajai šeimai, todėl kaina atitinkama, todėl tai net ne pasirinkimas 🙁

Čia atsimenu, kad esu saikingai ecologically-minded ir imuosi dėvėtų vežimėlių skelbimų, bet ten arba klaikūs variantai, į kuriuos įkišus vaiką, atrodo, jis tiesiog prapuls sintetikos pūslėse, arba trys viename.

Trys viename yra lopšys, sėdima sportinė dalis ir autokėdutė. Pasakykite jūs man, kam reikalingas trys viename vežimas kūdikiui, kuris pirmą pusmetuką (plius minus, ne esmė) gulės lopšyje, o kai reikės persėsti į sportinę dalį, ji jam bus per maža? Vadinasi, perkame tris daiktus, iš kurių vienas nereikalingas. “Kotrynoje”, kur pardavėja gerai nemokėjo sulankstyti tokio vežimo, mums jį pasiūlė už ~2800 Lt. Khm. Gal tada pataupom iki “Silver Cross” ir nesidarom gėdos dėl dizaino? Bet 3500 Lt už vežimėlį pusmečiui man atrodo per daug. Net už nerealų vintažiukinį dizainą.

Žodžiu, nutarėme, kad tereikia lopšio (gulimo vežimo) ir autokėdutės, kuri netrukus irgi bus keičiama į didesnę. Ją prireikus galima naudoti ir kaip nešioklę, bet neilgai – joje naujagimį galima laikyti ilgiausiai 1,5-2 valandas, nes jų pagrindas, šiaip ar taip, nėra visiškai lygus ir gali pakenkti besiformuojančiam stuburui.

Dar yra “Inglesina” karietos. Jos dailios, bet irgi brangios. Dėvėtų nerandu. Tai reiškia, kad nėra paklausos, ir nusipirkusi naują paskui neparduosiu net už pusę kainos, ką ten kalbėti apie daugiau, nors per kelis mėnesius mes jos tikrai nesudrošime tiek, kad būtų negaila atiduoti pusvelčiui.

“Kotrynoje” ir kitose parduotuvėse Lietuvoje neverta pirkti dėl didelių antkainių. Išeitis – internetas, bet vaikiškas vežimėlis – ne rankinė vasarai; svarbu, kaip rieda, kiek sveria, ar lengvai susilanksto – visų šių svarbių detalių internetu nepatikrinsi.

Tai ką daryt? Jau kelis kartus po bevaisio brauzinimo sviedžiau kompą į šalį ir diena buvo sugadinta, o vežimo kaip nėra, taip nėra. O laiko vis mažiau, o juk pasitaiko ir priešlaikinių gimdymų, o beibiuko sietkutėje iš ligoninės nesiveši…

I’m normally not a praying man, but if you’re up there, please save me Superman.