HelluvaGirl

Nuo vakar prieš langus tas šuo. Atvažiavo kažkokia mašina – manėme, pavedžioti. Nes juk yra žmonių, kurie taip supranta gyvūno vedžiojimą, ar ne – nuvežiau, paleidau kažkur, paskui turėdamas laiko susirinkau. Bet man nepanašu, kad kas nors ruoštųsi jį pasiimti.

Lydėjo Jį iki pat durų, kai grįžo namo, naktį kaukė, o šiandien atsikėlusi pasišildyti manų košės iš induko nustėrau – guli juodas ant perėjos. Ir nejuda. Pasiėmiau mobilų ir galvoju, ką daryt. Gyvas, negyvas? Privažiavus kažkokiai mašinai smalsiai pakėlė galvą – supratau, kad laukia. Ir taip priartėjus kiekvienam automobiliui. Pas mus čia dažnokai į gatvės galą atvairuoja taksistai papūsti, šiaip visokie shady veikėjai susitinka, tai vienas saniteksininkas ką tik išmetė kažko pro langą jam paėsti.

Skambinau į “Pifą”, neturi vietų. “Grinda” įjungusi balso paštą. 112 davė tris numerius, tai Beglobių gyvūnų karantinavimo tarnyba užregistravo įvykį, tik kad savaitgaliais nevažiuoja susirinkti gyvūnų… Nežinau, kas čia bus.

Ką tik lijo, juodis buvo dingęs iš akiračio. Bet štai paskutinę akimirką pamačiau nuvažiuojantį kažkokį sidabrinės spalvos auto – vaikinas, pasirodo, išmetė šuniui maisto ir nuvažiavo. Ar čia tas lochatronas šeimininkas? Nors vakar, regis, buvo tamsus sedanas ir mergina…Gal šiaip koks kaimynas užmatė nelaimėlį?

Viena vertus, baisiai gaila gyvūno, kita vertus, už kelių metrų yra vaikų žaidimo aikštelė ir mažiausiai norėtųsi, kad jis ką nors išgąsdintų. Tiesa, pats atrodo visai sutrikęs…

Greičiau atvažiuotų ta tarnyba.

O dar vakar juokavau – pažiūrėjom lrytas.lt naujienas per teliką, kur kaip sykis pasakojo apie didžiulę palikinėjamų naminių gyvūnų bangą; globos įstaigos nebeturi, kur jų priglausti, nes žmonės neišmaitina savo augintinių, tad paprasčiausiai palieka juos gatvėse arba geitkeliuose. Nu va, sakau, davė žmonėms idėją. Bijau, kad čia gali būti ne juokas… 🙁

Bet jeigu tai tiesa, kaip galima kokius 4 metus gyventi su kažkuo po vienu stogu, o paskui išvežti ir palikti gatvėje? Taigi tas gyvūnas tampa šeimos nariu. Ar galima būtų pasakyti 4 metų vaikui: “Atleisk, sūnau, krizė toks dalykas.  Nebeturim tau ant batukų, o štai čia gražus Verkių regioninis parkas. Jame gyvena zuikučiai ir stirniukai – pamatysi, susidraugausit”.

Nežinau… Viena mano nekenčiamiausių frazių – “būna ir blogiau”, bet visgi sukrečia tas vaizdas pro langą – lietus ir juodas paliktas šuo, kuris suklūsta pravažiuojant kiekvienam automobiliui. Sunku įsivaizduoti ką nors vienišesnio.