25ta savaitė. Dar šiek tiek klausimų sau
by HelluvaGirl
Staiga mane sugavo mintis: ar tik aš netampu per daug normali? Tokia stabili, skaitanti knygas apie vaikų seksualumą, besivilianti būti geresne motina, jau dabar esanti labiau nei bet kada nuspėjama, o visas neatsakingumas – tai keli šimtai litų, palikti “Kristianoje” už mažyčius buteliukus; daugiau jokių žaidimų degtukais, jokių lenktynių ir nuo slydimo apsibraižiusių stiklo kalnų.
Ar aš to bent jau nepamiršiu? Nes jeigu nepamiršiu, tai vis tiek matysis – kažkaip neapčiuopiamai, bet jeigu pašnekovas pagaulus… Man atrodo, kad jeigu vieną dieną tapsiu visiškai normali, nebeliks manęs pačios. Ir viso to nemalonumo, dėl kurio kažkada buvo verta mane sutikti.
Normalumas arba nenormalumas yra viso labo subjektyvūs vertinimai. Net ir labai stengadamasi dėti lygybės ženklą tarp savęs ir subjektyvaus vertinimo (t.y. aš buvau normali, tapau nenormali, reiškia aš nebesu aš) būsi neteisi, nes tu esi tas vertinintis subjektas, kuris, kaip ir visi brandūs žmonės, keičiasi. Va, kai jau nebesikeisi ir nebegalėsi vertinti savęs, kelti tokių klausimų, atpažinti pokyčių (jei tokių išvis būtų) ar rašyti tokio turinio blog’ų, tai tada teks rimtai susimąstyti ar tu dar esi tu ar tik buvusio “aš” užkonservuotas kvapas, saviapgaulė, kad jei darau tai, ką dariau visą/ilgą laiką, vadinasi vis dar gyvenu ir visi lygiai taip pat mane priima 🙂
IMHO pokytis ir jo supratimas yra vienintelis realus būdas suvokti savo prasmingą egzistenciją. Na, bet čia jau per daug giliai sulindau į epsitemiologinius ‘a priori’ ir ‘a posteriori’ svarstymus.
O norėjau pasakyti, kad nemažai žmonių dabartinį tavo gyvenimą pavadintų nenormaliu 🙂
Aha, dėl paskutinio sakinio ir, kiek suprantu, visuotinio subjektyvumo – viena vertus “kiti” yra svarbūs, bet nuo tam tikros vietos “kiti” neegzistuoja arba yra nereikšmingi. Neišvengiamai čia kalbuosi su savimi ir normalumą, kaip nuobodumo sinonimą, dedu ant vidinių svarstyklių. Aišku, lyginimas atsiranda dėl socialumo (negyvenamoj saloj tokių kazusų nekiltų), bet matas tai tik mano… Supranti?
nu va, ir pabendravot 😉
Kristina, tu visada buvai ir busi nenormali. Amen. O ta diena kai patapsi normalia. Mes pakelsime sampano taure! Uz nauja Kristinos Elzbietos etapa. Haha!
kodel o kodel jus negalit normaliai kalbeti?? man jau galva skauda nuo to viso akademinio mastymo ir taip…
vienu zodziu, atsisakau gilintis i tai, kas cia parasyta. Ypac i Augusto komentara, kuris, kaip supratau, yra paragrafas is doktoranturos laipsnio mokslinio darbo …
paprasciausiai perskaicius – nieko nesupratau!!!!
Less is more people.. prasau
Aya, triskart giliai įkvėpk, iškvėpk. 😀 Kursiniai, kaip suprantu, dar ne į pabaigą, tai ir jautrumas padidėjęs. Viskas bus gerai, aš Tavim tikiu.
hahaha 🙂 gerai, kad nors tu 🙂
tiesa, as atradau, kad nagu lakavimas labai relaksuoja 🙂 geras antistresantas 😀
Kurgi ne. Prisiuostai 😉
hahaha svarbiausiai, kad to savojo as – t.y. sveiko jumoro jausmo neprarandi, aciu uz supazindinima su motinystes dziaugsmais is arciau 🙂