22tra savaitė. Pramušinėja Alisos sindromas
by HelluvaGirl
Jau norėčiau, kad vaikas gimtų. Su tuo nėštumu, regis, viskas aišku: buvo baisių laikų, db jau ramu, tai sunku patikėti, kad tos ramybės, tik su krepšu ant pilvo, dar teks atbūti tiek pat laiko.
Pasakiau ir pagalvojau. Man atrodo, man atsibodo būti su pilvu. Ir tai gan juokinga primetus, kad jis tik ima matytis… Bet kartais paglostau savo D&G (Dariaus ir Girėno) apdraskytus šortukus, atsiklaupiu prie mylimų (netaisyti į “mėgstamų”) aukštakulnių… Man norisi, kad viskas būtų atgal kaip buvę, tik vaiką, žinoma, norėčiau pasilikti.
Ech. Magija. Ar aš galėsiu būti gera mama, jeigu pati mąstau kaip vaikas stebuklinės pasakos butaforijoje? Niekas nebus kaip buvę. Tik stengiuosi tuo savęs per daug nešiurpinti. Ateis laikas ir pašiurpsiu. Be to, gal galima pasilikti ką nors ir iš anų laikų? Gabalą neatsakomybės torto? 🙂
Ar aš dar galėsiu ką nors daryti vien dėl to, kad taip noriu? Ką nors spontaniškai pirkti? Nieko neveikti? Ar turėsiu laiko būti gražia? Būti egoistiška?
Manau, kad viskas bus taip, kaip pati pasidarysi. Galėsi būti ir veikli, ir graži, ir lakstyti iš parduotuvės į darželį mūvėdama aukštakulnius. Tikiu, kad vaikas nesugriauna gyvenimo, jis jį pakeičia. Ir jei esame stiprios, prisitaikome ir gyvename kaip gyvenusios. Tik įdomiau, įvairiau ir pilnavertiškiau. Matyt.
pritariu agnei… beje, ne kiekviena diena buni nesta – taip kad embrace it
Mhm. Lb ir nesiskundžiu, tik va tokių minčių kilo…
Tai tam ir 9 mėnesiai, kad galvoj kažkiek pasikeistų 😉 Galvoji, kad padovanojo, o iš tikrųjų – užsidirbi.. O kol užsidirbti – ir aplink tave, ir tavye keičiasi. Na kelias čia toks. Ir visam gyvenimui. O motinystė tai kur tu ją suvoksi, kol jis dar tavye.. O ir paskui gi nebus jau taip labai aišku. Kol pvz. kartą tas vaikiuks nesusirgs. Ar tu jo trumpam nepamesi nuklydusio prekybos centre. Va taip kažkaip 🙂
Pamesti tikimybė didelė.
Asimenu, kartą vaikščiojau Maksimoj su tuo pagaliuku nuo rakinamos spintelės rankose ir tikrai nepasakysiu, kada jo rankose nebeliko. Tašę su dokais ir be plejerio rado kažkur Pietiniam rajone (tai buvo Šiauliai)…
“Ar aš dar galėsiu …….”
…šauksmas tyruose