Kai negalima mylėtis
by HelluvaGirl
Šią savo liūdną prakalbą pradedu šūkiu: “Žmonės, mylėkitės, kol galit!”
Sunkiuoju būdu įsitikinau visiems laikams, kad seksas yra lb svarbus. Tai psichinės sveikatos laidas ir būdas dviese po vienu stogu likti vyru ir moterimi, o ne broliu ir seseria.
Taigi. Du seksai per du mėnesius.
Mano placenta veikiausiai ne iš tų, kurios vadinamos “migruojančiomis” (na, iš pradžių prisitvirtina gimdos dugne, o paskui nukeliauja aukščiau, kur mažesnė rizika nuo įvairiausios kilmės vibracijų jai atsidalyti, t.y. man persileisti). Ji vis dar žemai ir aš esu pasmerkta sapnuoti vaizdingus erotinius sapnus, kuriuose po audringo sekso su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis man bėga tirštas raudonas kraujas. Kitaip tariant, norisi, bet baisu.
Prieš kelias dienas žiauriai uždepresavau, kad jau štai tiek laiko esu konteineris ir daugiau nieko, kažkokia nebemoteris, tik talpa. Taip, dabar pildau lb prasmingą savo paskirtį, bet net jei ir būta abejingesnių “kartą per savaitę” laikų, tos savijautos nepalyginsi su “kartą per mėnesį labai įsidrąsinus” ribojančiu režimu.
Teatleidžia man būsimas vaikas, kurio mes taip laukiam ir kurį jau mylim, bet kaip aš noriu atostogų nuo Damoklo kardu pakibusios baimės, kaip noriu sekso, kaip noriu atsipalaiduoti ir vėl jaustis moterimi, o ne vien būsima motina, kuriai mylėtis rizikinga 🙁 Neįsivaizduojamai trenkia per smegenis.
Dievaži negalvojau, kad intymus gyvenimas yra toks svarbus pozityviai savijautai. Kai jį turi, tai nepastebi. Tada gali sau leisti mintį: “Oi ne, aš šnd nenusidepiliavusi, nieko nebus”. O db visas mano irzlumas ir mizantropija veikiausiai ir suvešėjo dėl šio delikataus trūkumo, apie kurį štai kalbu visai nedelikačiai, bet kad jau neviltis ir stoka iškreipė mano santykį su aplinka.
Ir visą laiką skauda galvą! Grrr.
Čia dažniau vyriškajai pusei labiau būdinga… Na, bet gal kaip nors, mama, ką..?
Pasakyčiau, vyrams nuskilo, kad kai kurios moterys gan panašios į juos 😀
Nu aišku kaip nors, kur jau dėsimės 🙂 Va brauzinu vežimėlius, tai kažkaip net smagiau.
o tai tau ten jokio jokio visiskai jokio negalima?? :-O
na, bet visada tai galima pavadinti ir uzrasyti i CV kaip NEW (enriching) Experience!
Jooo, tai vadinasi “Kažko noriu, bet ne valgyt”.
o va cia butu puiku ijungti fantazija 😉 cia del fiziskumo trukumo..
baimemis yra apdovanojamos visos siuoolaikines nesciosios.. todel TOS busenos veliau jos arba nenori prisiminti, arba nenori kartoti.. Ir bijoti priprantama – paskui nuolat bauginamasi del vaiku..
Baime ir vercia konteineriais ir panasiom talpom.. uzuot buvus kazkuo naturaliu, gaivalisku.. Na sakykim, kad ir derliu brandinancia vasara 🙂
Evelina, manau, esame (bent jau aš tai tikrai) įkliuvusios informacijos gausoje. Žinome, kodėl nepavyksta pastoti, žinome, kodėl neišnešiojame, ir tai jau nebėra tokie paaiškinimai kaip anksčiau – Dievas davė arba nedavė. Arba davė ir atėmė. Aišku, visada išlieka (ne)likimo faktorius (bent jau aš tuo tikiu), tačiau informacijos ignoruoti nepavyksta, ypač užsisukus tam “kuo daugiau žinai, tuo daugiau nežinai” 🙂
Tai taip – kartais kliudo tos zinios. Instinktus blokuoja.. Ties kokiu treciu gimdymu jau matyt ir atsipalaiduoji 🙂
http://www.manoknyga.lt/knyga/gimdymo-namai.html
Tikiu, kad taip 😀