Grožis, sportas ir nėštumas

by HelluvaGirl

Aš esu itin nesportiška moteriškė. Iš tų, kurios gražios tik apsirengusios.

Gerai sykį tarė Pats Gražiausias Draugas: “Mitas, kad moterys yra dailioji lytis, kad jos gražesnės už vyrus. Nekalbant apie senėjimo spartą, nurenk bet kuriuos du visiškai vidutinius, pastatyk vieną šalia kito, ir pamatysi. Nupraustas fifos snukutis be meikapo staiga susiraukšlės, papilkės, neteks bruožų, ant pilvo ir sėdmenų pamatysi drabužiais gudriai slepiamą celiulitą ir sudribimą, o vyras ką? Nei jis koks princas, nei eidama pro šalį dėmesį atkreiptum, bet jo veidas – koks buvo, toks liko, ir čia jau taškai – jo naudai, kūnas stangrus, net jei nesportuoja, vis tiek raumenų struktūra gamtos duota geresnė. Vyrai yra gražesni už moteris”, ramiai baigė jis savo lyginamąją studiją, o man teko nebyliai sutikti, nejučia susiėmus puikiu suknelės kirpimu gudriai paslėptą pilvą.

Žodžiu, aš iš tų. Visada sakiau: reikia iškart tekėti už 20 metų vyresnio, kad jis sulaukęs 40-mečio nespruktų su 20-čia metų jaunesne, mat aš ir būčiau ta, su kuria jis paspruko. O bet tačiau likimo ironija – Mano Mylimas Jis vyresnis už mane tik 2 mėnesiais, ir čia jau teks susitaikyti su visomis pasekmėmis 😀

Anyway, aš kažkaip lb plaukioju visokiuose offtopic’uose, o juk pradėjau šitą įrašą norėdama papasakoti, kaip aš, nėščia moteriškė, šįryt pirmąkart nuo nėštumo pradžios pasportavau.

Man tai didi diena.

Žiemą, visai prieš šventes susiėmiau, nuėjau į Impulsą, sakau, sudarykit man programą, aš rimtai sportuosiu. Esu baisi tinginė ir tempiu iki paskutinio, bet kai jau prisiruošiu pavaryti ant staklių, tai taip, kad rezultatas matytųsi. Khm, tiesa, tokių atvejų gyvenime buvo gal trys, įskaitant šį rudenį, kai nusipirkusi abonementą į Impulsą nuėjau lygiai du kartus. Trečią kartą jau turėjau viską daryti pagal programą, bet tada nutiko Kalėdos, per kurias sužinojau, kad laukiuosi. Na, o tada jau visi aprašytieji skrandžio fejerverkai, pažaliavę vaizdai akyse, lašelinės ir t. t.

Ir štai aš pradedu atsigauti. Vkr pagaminau Jam vakarienę (nebe Jis man, kaip buvo įprasta pastaruosius mėnesius), o šnd atsikėlusi nusprendžiau, kad reikia tą energiją kažkur padėti.

Pasiėmiau tokį nėščiųjų žurnaliuką. Nurodyti 5 pratimai, iš kurių vieną pataria atlikti paskutiniais mėnesiais. Ne man. Ok, turim 4.

Buvau girdėjusi, kad ir viešai organizuojamos nėščiųjų mankštos pasižymi itin mažu krūviu, nes, aišku, tikslas visai kitas nei mano suvokiama sporto paskirtis. Tai taip ir pasportavau…

Susiradau vietelę koridoriuje prie pat laukujų durų, kad statybininkai pro langus mane matydami nežvengtų. Jau pirmą pratimą atlikdama (reikia atsigulti, iškelti vieną koją viršun ir sukti ratukus) bandžiau suprasti, kas čia treniruojasi, bet nieko daug ir nepajutau. Atlikdama antrą pratimuką (guli, kojos sulenktos ir spaudi kelius vieną į kitą) užmiršau, ką darau, pradėjau kramtyti lūpas, svarstyti, gal reikia išeit į lauką pafotkint, o prisiminusi, ką veikiu koridoriuje ant grindų, ėmiausi trečio lb keisto pratimo, kurio metu reikėjo kažkaip trinti nugarą į sieną, žodžiu, nieko nesupratau ir nusprendžiau, kad čia saviapgaulė: atseit sportuoju, bet iš tikrųjų tas pats, kas telefonu kalbėt 😐

Gal reikia pėsčiomis nueiti į Antakalnį?