Sapnai ir nuotaikų kaita
by HelluvaGirl
Šiąnakt sapnavau, kad persileidau. Buvo daug kraujo. Nuvažiavau į ligoninę, o ten visi bandė mane nustumti į eilės galą, žiūrėjo susiraukę, tarsi lįsčiau be rimtos priežasties; aš verkiau, bet niekas neskubėjo man padėti.
Vėliau sapnavau, kad mirė pažįstamų naujagimis. Tuo metu buvau nebenėščia ir man netilpo galvoje, kaip priimti tokį faktą, kai miršta metų nesulaukęs kūdikis.
Labiausiai bijau nuo manęs nepriklausančių dalykų. Mano gyvenime visada buvo lb daug mistikos, o tai reiškia, kad bet kada gali nutikti kas nors neįtikėtino, va taip iš niekur. Rytinė mistika, spėliojant, kur atsibudai, išėjimas senamiestin pietų ir grįžimas po trijų parų, randai ant nugaros nuo per greito įtikėjimo pirmu įspūdžiu apie žmones, dužimas nuo neatpažįstamus veidus brukančių veidrodžių… Šiandien ir labai ilgai iki šiandien darau viską, kad to nebūtų. Ir nėra. Bet fiksacija – stiprus dalykas ir aš vis dar bijau, kad nepastebėsiu, praleisiu ir kažkas atsitiks.
Aš nieko nepraleidžiu. Bet vis tiek ramiau, kai padarau bent tai, kas nuo manęs priklauso: nevartoju kofeino, net arbatos (kai kurios žolelės skatina persileidimą), nevalgau sušių su žalia žuvimi (toksoplazmozė), mečiau brie (kažkokios velnio bakterijos irgi), nebeaviu aukštakulnių, nesimyliu – tough one, bet beibiukas kažkur žemai prisiimplantavo ir gydytojai neleido 🙁
Labai bijau prarasti tą vaiką. Man atrodo, mes daromės artimesni ir aš nenorėčiau, kad tai nutrūktų. Nesu paranoikė, bet man ramiau, kai padarau bent tai, kas nuo manęs priklauso.
Aš neįsivaizduoju, koks jis bus. Dar iki galo nesuprantu, kaip visa tai gali vykti – tas pasidauginimas. (Ir anatomijos žinios čia niekuo dėtos 🙂 ) Juk mes iš tikrųjų esame dviese, “po vienu stogu” 🙂 Kaip keista.
Negi mes galvojam atskirai? Jaučiam? Negali būti, kad kartu. Tada jis skaitytų mano mintis, kaip ateivis 🙂
Odieve, reikia eiti pabrauzinti batų, tuoj visai stogas nuvažiuos.
Beje! Vkr Aja pranešė, kad kažkokiame seile nupirko man mamytišką suknelę ir megztuką! Paskui kiekvieną apsivilko, pasikišo sūnaus pliušinį meškutį ir nufotkinusi atsiuntė pažiūrėti 🙂 Unreal 😀
Aja tokia dėmesinga, o jos skonis vienas puikesnių man žinomų – kaip gerai! Jei nepavyks kovą nusigauti į Londoną, pažadėjo atsiųsti mano išsirinktas “Topshop” gėrybes. Jes jes jes.
Nieko, kai gimdysi kokį penktą, viskas bus žinoma ir aišku, galėsi net parūkyt. 😀 😛
hahahaha 😛 labai aciu uz demesi 🙂
man tai buvo nesveikas nesuvokiamas jausmas, kaip kazkas gali atsirasti is niekur… Stebuklas. Moterys visdelto yra stebuklingos… fejos 🙂 delto vyrai ir nepastoja ir negimdo, ju ciniskas protas nesugebetu uploadinti tokios minties, o iki galo ir isvis nupeztu, o kai pajustu gimdymo skausma, kojas pakratytu 😀 o mes ji jauciam kiekviena menesi ir nepuciam is to didelio burbulo 🙂
Taigi, uz fejas 🙂
KOkie dar rukymai ir cyzai – kad negirdec!!!!!!!
Na, visų vyrų vienareikšmiškai nedrįsčiau vadinti ciniškais. Jaučiu, Mano Mylimas Jis irgi visai sėkmingai pagimdytų tą beibiuką, nes, atrodo, kažkaip solidarizuojasi su mano savijautom, pvz., kai mane pykindavo, ir jam būdavo bloga, jauti 😀
kaip cia vadinasi, sympathy pain ar kazkas tai tokio – tai jau geriau, tegu nedalyvauja gimdyme, vargsas, bus jam nylabai gera 😛
😀 Apie tai kalbėjom jau seniai. Man visada atrodė, kad moteriai verta pasilaikyti paslaptį, kažką tik savo, ir į gimdymo palatą neįsileisti jokių vyrų, draugių, kamerų ir šunų 🙂 Bet galiausiai tai bus jo pasirinkimas, o aš veikiausiai išlošiu abiem atvejais, tik skirtingai 😛
as ir galvojau, kad nenoriu nieko, kad ten kazkas butu su manim ir tik nervus gadintu… bet per visa nestuma, kazkaip atejo suvokimas, kad cia yra ir jo vaikas, tiek pat kiek ir mano, ir jei jis nori dalyvauti tuo momentu, cia yra jo pilnavertiska teise..
Aha, kažkas tokio. Pagyvensim – pamatysim.