“Džiaugsmai”
by HelluvaGirl
Ar žinote, gerieji žmonės, kas nutinka, kai nešioji C dydžio liemenėlę ir pastoji? Atrodo, kad gėrybės auga kas naktį, ir tą augimą jauti taip pat aiškiai, lyg staiga pajustum, kaip sukasi žemė. Pradėjau segėti “erdvesnes” liemenėles ir svarstau, ar ilgainiui neprireiks tų “palapinių”, kurias turi mano močiutė…
Tas vaikas ryškiai bus K1 (kovos be taisyklių) čempionas – visiškai mane sutaršo dar nepradėjęs pilve pastebimai augti: po pusdienį praleidžiu tūlike.
Tai dažniausiai vyksta ryte ir dieną. Atsikeliu, nusvirduliuoju į tūliką, pasėdžiu ant vonios krašto, klausydamasi skrandžio ultimatumų (kai kada įgimta vidine diplomatija pavyksta juos nuslopinti), tada nusimaudau duše, bėgu prigulti, kad nenualpčiau, nesuviduriuočiau ir nevimtelėčiau vienu metu, tada grįžtu į vonią, pasiteplioju kremais ir dažniausiai apsivemiu dar nespėjusi papusryčiauti.
Būtinybė pagulėti, kad išvengčiau šitų cirkų, užsitęsia, o kartais nepadeda. Šnd nusiprausiau 5.30 pm.
Sako, tai praeina. Aš labai tikiuos. Ir vertinu tai, kad dirbu namie…
😀 Būna, kad praeina, o būna, kad… praeina greičiau
Atrodo, jau įsijungė šviesa tunelio gale. Tokia kartais prigęstanti, bet vilties yra 🙂
Elektrikui gal dovanėlę kokią… profilaktiškai… kad prižiūrėtų 😉
Žinok, mes du mėnesius elektriko neprisišaukiam, kad perdegusį durų skambutį sutvarkytų, tai kur ten jau šviesos tunelio gale… Pakentėsiu 🙂
man ta tema visdar skaudi, o jau kone trys metai praejo… net priesui nelinkeciau…. taip kad laikykis, motin
Aha, buvo mintis vienu metu, kaip po tokių cirkų galima norėti ir pasiryžti turėti antrą vaiką… Ale jau praeina po truputį visos baisybės ir aš jas beveik pamiršau 🙂