Apie priklausomybę nuo sekso
by HelluvaGirl
Šiandien perskaičiau vieną iš daugelio pastaruoju metu mirgančių straipsnelių apie vyrų ir moterų priklausomybę nuo sekso.
Panašu, kad turime dar vieną madingą sutrikimą.
Girdėjote apie ortoreksiją? Tai perdėtas rūpinimasis sveika mityba. Nežinau, kaip Jūs, bet aš ne vienus metus skaitau žurnalus, brauzinu internete, retkarčiais paimu į rankas laikraštį, buvo laikai, kai žiūrėjau ir teliką. Visos masinio informavimo priemonės pumpavo mūsų smegenis gąsdinimais, kas bus po dvidešimt metų, jei nuolat nerysime (negazuoto!) vandens, jei nederinsime maisto produktų, jei nevalgysime daržovių, jei kramtydami teisingai nekvėpuosime. Pyst – šiandien turime ortoreksiją.
Dabar priklausomybė nuo sekso. Nemaža populiacijos dalis, manyčiau, mikliai gali rinkti kokio patyliukais rekomenduoto psicho numerį ir nusiteikti ilgus metelius narplioti savo naujai atrastą ligą, nes turėjo daugiau negu 15 partnerių (odieve!) ir ne su visais liko gerti kavos.
Jei įdėmiai skaitėte straipsnį, pastebėjote įsiūtą priežastį: intymumo stoka, intymumo baimė. Dėl jos žmonės geria, torčinasi, pjaustosi, urmu perka batus, miega su bet kuo.
Suprantu tuos žmones, juos užjaučiu, bet šio teksto klaustukas kitur: ar liko kas nors mūsų gyvenime, ką darome dažniau / aistringiau nei statistinis pilietis, ir kas nebūtų priskiriama psichologiniam sutrikimui? Dabar aš jau net batų negaliu turėti tiek, kiek noriu, nes tai turbūt reiškia, kad mamytė mane per trumpai maitino. Jaučiuosi taip, lyg nuolat skaityčiau medicinos enciklopediją. Kas nebandėte, greit įsitikinsite: sergate 95% išvardintų ligų.
Mintyse netikėtai iškilo analogija. Asmeniškai netikiu, kad kontraceptikai nekenksmingi, kad mes pasenusios tikrai būsim sveikos kaip agurkėliai ir nepatirsim jokių neigiamų pasekmių. Bet kai aš sykį garsiai sudvejojau, mano ginė nusijuokė: “Neplanuoji lėlytės? Tai ir gerk tas tabletes, ir nedurniuok! Tai, kad jos kenkia – Bažnyčios propaganda”.
Ar Jums neatrodo, kad visa tai, įskaitant mus pačius – gero bizniuko dalis? Tiek farmacinio, tiek psichų, kurie rimtais veidais dėlioja rimtus terminus ir užburia, kad Tu kitoks, Tu sergi, Tu turi daug problemų ir ilgai ilgai (beje, ir brangiai) turėsi gydytis…
Suprantu, tai skamba kaip sąmokslo teorija, bet aš žiauriai pasiilgau laikų, kuriais negyvenau: tada vaikai buvo tiesiog judrūs ir neturėjo dėmesio sutrikimo sindromo, mergaitės savaitę nevalgydavo iš meilės, ne dėl anoreksijos, vyrai buvo lenktynininkais ne todėl, kad turėjo mažą, o daugiau nei 30 batų porų savininkės buvo tiesiog kūrybiškos prigimties moterys…
Anksčiau nebuvo tiek daug sekso, nebuvo ir problemų tiek daug. Dabar sekso labai prisidaugino, tai pradėjo ir problemos dėl to kilti 🙂 Critical mass
Mano močiutė gyvenime nepatyrė orgazmo. Ar aš jaučiuosi blogiau už ją? Ne. Aš gyvenu pasirinkimo laikais, kai dėl sekso nejaučiu kaltės, ir seksas įvyksta ne tik tada, kai užkuriamas vaikų gamybos fabrikėlis. Įvairovės atveju visada pasitaiko persisotinimo, bet kamon, šitas ligų kurpimo tūsas mane jau užveikė.
Anskčiau niekas nešnekėjo apie vėžį, nors žmonės mirdavo. Ir apie AIDS. Dabar nuo to miršta. Ar tai reiškia, kad šitos ligos – reklamos produktas?
Tai nauja klasifikacija, bet tai nereiškia, kad to niekada anksčiau nebuvo. Tai tiesiog neturėjo vardo. Žinoma, su vardu ateina ir verslas, bet tai nepaneigia paties reiškinio (ligos) egzistavimo.
Verslas man ir nepatinka. Juk nebandau apsimesti, kad nėra ligų. Negaliu pakęsti eskalavimo.
na tai čia juk nauja saviraiškos forma, jei esi per daug tingus ar negabus kad galėtum išsiskirti protu, iškalba, kūriniais ar panašiai, gali sau susigalvoti psichinį nukrypimą ir iš karto patapsi paslaptingesnis ir įdomesnis. čia panašiai kaip ir nihilizmą slėpti po tolerancija ar narkomaniją po depresija.
😀 Prašau paaiškinti apie nihilizmą ir toleranciją, kuo jie čia būna susiję? “Viskas per daug beviltiška, kad man rūpėtų uždrausti gėjų santuokas?”
Iš dalies pritariu dėl KT. Kad jos kenkia, tai faktas, bet ar nėštumas, gimdymas, galų gale abortas nežaloja? Antra vertus, KT priskiriama labai daug kitų gėrybių, viena iš jų – neskausmingos mėnkės. Man nieko blogo nebūna, bet toms, kurios miršta ir vaitoja kas mėnesį, manau, nusi…, kad jų kepenėlės nebus aukščiausios rūšies, sulaukus kokių 50 metų.
Mano močiutė niekada nepatyrė orgazmo ir į gyvenimo pabaigą nutarė, kad tai dėl to jai taip skaudėdavo nugarą. Negėrė kontraceptikų, niekada nerūkė, negėrė, valgė sveikai, natūraliai. Šiandien sėdi su vėžiu ir stoma, išvesta iš pilvo. Norėtų mirti, nes aukojosi dėl vaikų, anūkų, o dabar neturi ką veikti ir dar serga.
Jos draugė vienmetė buvo moterišk linksmo būdo, parūkydavo, išlenkdavo. Vartojo sovietinius kontraceptikus. Gal taip, o gal ir ne, pastarasis tručas jai padovanojo kepenų ar kokiš tai kitų vidinių vertybių vėžį. Šiandien dar gyvam nors irgi su be penkių minučių stoma iš pilvo. Užtat vis dar kartais parūko, man papasakoja linksmų istorijų ir nesuka sau galvos, kad kažkada kažkas pavadino ją k… Jos nuomone, jos gyvenimas buvo/yra nuostabus. Ją vis dar aplanko kavalieriai.
Tu varai neprilygstamai 😀 Lūžtam čia susėdę…
Suprantu Tavo priešpriešą. Aš vis verbaliai (kartais ir neverbaliai 😀 ) maištauju prieš visuomenę, kuri egzistuoja rėmų, šablonų, stereotipų ir atmestinų nukrypimų pagrindu.
Ar žinai, kad vėžys – tai maištaujanti ir prie organizmo gyvavimo neprisitaikanti ląstelė?
Suprantu, kad normos reikalingos, tačiau kartais šitie piktnaudžiavimai masės teise nuspręsti, kas sveika, o kas – ne, ir “juoda – balta” primityvizmai tiesiog užknisa.
Kas juoda, o kas balta tera susitarimo reikalas. Susitarimo visuomenes, kurioje gyveni ir tiek. Ir pats pasirenki ar nori gyventi toje visuomeneje su tais susitarimais, ar ne. Negali visi punktai tikti visiems zmonems, todel jei nori gyventi visuomeneje, kuri pavyzdziui nedraudzia moterims vaikscioti vienoms, nepjausto mergaitems klitoriu ir panasiai, turi priimti ir tuos punktus, kurie tau ne visai tinka. Is kiekvienos varpines primityvizmas kitaip atrodo. Kuo daugiau zmoniu, tuo daugiau kompromisu reikia… Del to geriausia gyventi vienam, kaip katinui 🙂
…arba vienam su dviem katinais 😉
Na, vienam su dviem katinais cia idealus variantas… bet kiek zmoniu gali siais laikais sau ta leisti? 🙂
Mano Gabrielius tiesiog judrus (blauzdos bei kakta kartais primena Lietuvos gaublį 😀 ) ir dėmsio absoliučiai nenulaiko ties tuo, kas jam neįdomu, pvz., ties šaukštu ir sriubos lėkšte. Aš turiu…, žodžiu, gatvėse lenktyniauju, ir dar kaip – policininkai atpažįsta ir jau nebe visada stabdo, o batų šiuo metu turiu berods tris ar dvi poras, jei skaičiuoti ir guminius grybavimui, šiemet taip ir nepanaudotus… Maistą vartoju tada, kada gaunu, ir tai, ką gaunu. Tai ar blogais laikais gyvenu?
Žodžiu, jei pasiųsi žmogų povelnių – pas psichiatrą, neapsiriksi. 😉
“, nepaisant šio plačiai paplitusio determinizmo ir fatalizmo, kartą viena skaitytoja iš Alabamos man parašė: „Vienintelis kompleksas, dėl kurio kenčiu, – tai mintis, kad privalėčiau turėti kompleksų, kurių iš tikrųjų neturiu. Išgyvenau baisią vaikystę, vis dėlto esu įsitikinusi, kad tos baisybės turėjo ir daug teigiamų padarinių.“”
“Vis dėlto koks išmintingas buvo pats Freudas, kartą pasakęs, kad cigarą ne visada būtina aiškinti kaip penio simbolį, kartais jis iš tikrųjų gali reikšti tiesiog cigarą.”
V.E. Franklis ( psichiatras )
Kas cia yra tas Lietuvos gaublys?
Vyresnės kartos mėgstamas kalambūrčikas 🙂
Na, kol nesusiduri žmogus su tokia triuškinančia problema, tai gali sau laidyt nesąmones. Iš tiesų, tai liga ir labai rimta. Bet, yra ir pagalba.
Gerb. SLAA, nė kiek neabejoju tuo, ką sakote. O ir postas nėra išsityčiojamojo pobūdžio. Su problema esu susidūrusi gan betarpiškai, tiesiog šio įrašo mintis – ne tiriamasis problemos pateikimas, bet bandymas pažiūrėti į visas išvardytas problemas išvirkščiai. Nepriimkite asmeniškai – ir ačiū, kad skaitote 🙂