Apie taiką
by HelluvaGirl
Vienas Protingas Žmogus kartą pasakė: “Žydų problema ta, kad jie iki šios dienos tebegyvena koncentracijos stovyklose. Tu esi sena žydė.”
Dabar, kai nebegyvenu koncentracijos stovykloje, aš nebeturiu taisyklių. Nemoku gyventi taikoje.
Nežinau, kas aš. Apgraibomis ieškau savo ribų (neišvengiamai pasitaiko užčiuopti ir artimo ribas), kraštutinumais matuoju savo perimetrą ir nerandu karo, ir nebežinau, kaip išlikti.
Buvo malonu klysti, kai maniau, jog žinau.
Man reikia kokio nors vaidmens: ant jo statyčiau savo tapatumą. Nebepakeliu jausmo, kad esu didelis kosmosas – tai, kas buvo iki pasaulio pabaigos, baigėsi kartu su ja, o dabar – ta tyla, tie amžiai…
Pavadinčiau tai “Laikas po apokalipsės”, bet kad ten laikas lyg ir nebeegzistuoja… Hm, įkliuvai Tu čia su ta savo amazonės dvasia 😀
Princesės.
Iš viso mano princesiškumo liko tik didelis violetinis Vera Wang “Princess” butelis su karūna vietoje kamštuko 🙂
Nesilaidojam! O kvepia tikrai atsakančiai… 🙂
Apie taiką tikrai rašei iš kosmoso. 🙂