Apie savipisą savirealizacijos pozoje
by HelluvaGirl
Vkr sapnavau sapną: baigiau versti knygą, maluosi kažkur su žmonėmis visa tokia graži, išsipuošusi, kažkokia atskilusi nuo visos aplinkos lyg iš kitos planetos ir nežinia, ar viena suvokianti, kad tai tik regimybė… O viduje toks stiklinis jausmas, kad aš dabar nutrūkau, pakilau į orą, manęs “prie žemės netraukia” joks darbas, o ateitis nelb aiški, ir tik laiko klausimas, kada aplinkiniai tai supras, perkąs mane ir mano apsimestinė (taip pat prieš save pačią) ramybė, savikontrolė ir stabilumas sprogs ore kaip ir pinigai, kurie dar liko.
Šnd aš baigiau versti knygą. Mane kankina nemiga. Žinau, kad viskas bus gerai, kad tikriausiai gausiu dar vienos įkvepiančios knygos vertimo užakymą (leidėjas buvo davęs pavartyti – tiesiai šviesiai nepadori, mėgčiau, jei patvirtintų), o ir šiaip, kaip pradedanti fryliancintoja esu pakankamai paklausi, net neįdėjusi į tai jokių pastangų, kurias planuoju dėti, o vis dėlto man neramu. Ar to pakanka?
Mano problema jau kurį laiką aiški: negaliu sėdėti ir mėgautis dalykais, kurių visuma tarsi turėtų būti atsipalaidavęs gyvenimas darant tai, kas patinka. Man reikia sau pačiai spardyti šikną, kandžioti lūpas, užsiiminėti savipisa ir neturėti ramybės.
(Patarimas jauniems tėveliams: nedulkinkite smegenų savo vaikams ir gražiai sutarkite, priešingu atveju jie niekada negalės gyventi ramiai, nes… negalės. Jiems reikės įtampos, kaip ženklo, kad viskas normalu. Nes normalu, kai kažkas negerai.)
Dar mane neramina (surprise!) tai, kiek aš uždirbu arba galiu uždirbti. Suprantu, kad tai vienas iš dalykų, kuriuos nesveika segti prie savivertės, kaip ir išorinio grožio, nuveiktų darbų, gudrių pažinčių skaičiaus, (ne)priklausymo elitui (jo, šitas juokingiausias), o vis dėlto. Sako, esame vertingi ir nubraukus visus tuos dalykus, bet kaip? Savęs lyginimas su kitais, gyvenant Vilniaus centre, o ne kalnų triobelėje, tarsi neišvengiamas, ir aš lyginu.
Aš uždirbu mažiau už savo draugą ir dažnai galvoju apie tai ne tik todėl, kad esu įpratusi kuo mažiau ką nors varginti, apsunkinti, sakyti “tai kad jau draugaujam, davai nupirk man Audi TT” ir liestis prie ko nors – ne rankomis, o… egzistenciškai. Tai net ne konkurencijos jausmas (jis – kitose srityse).
Mano Mylimas Jis sako, kad tai paprasčiausias dalinimasis. Vėlgi grįžtant prie auklėjimo modelių, teoriškai tai suprantu, bet man vis tiek truputėlį neramu.
Na, jeigu ką, visada galiu grįžti dirbti to lb gerai apmokamo lb nemėgstamo darbo. Juk gali būti, kad jis man labiausiai ir reikalingas: sušikta savijauta kasdien! 😀
Kvailos komedijos Darma ir Gregas auksine fraze: “Mieloji Darma, tavo pinigai yra tavo, o mano – musu”. As sita fraze tau kartojau jau keleta karteliu, dabar parasau: gal atsipagadysi ir nesiprasinsi del to, ko negali pakeisti. Dziaukis, kad tas tavo mylimasis uzdirba ir su tavimi pasidalija ir kad, kaip kad tiktu jo specialybei ir issilavinimui, nera linkes i autizma ir intravertiskuma. Jis yra plastikiniu langu firmos vadybininko charakteris kur kas pelningesnese smegenelese;) O tu – jo dama;) Be suniuku, be kameliju, bet su polinkiu jaudintis.
😀 Apsimyšiu. Tu esi mano mėgstamiausia multikų heroja, žinok 😀
Nu aš tai nežinau ką pasakyti.
Suprantu Tave, Laisvūnai, dievaži 🙂
Noriu paklausti. Miela mano, ar tau yra taip buve, kad per valanda is princeses tampi ziurke su usais?
Hm. Nu nebent karnavalas, o ką?
Nu vienu zodziu, man yra mistika stai toks reiskinys. Sedi mergina kavineje, gurksnoja kava. Prieina jaunuolis, siek tiek ikyriai pakabina, paklausineje to beiano, pasiulo konjako prie kavos. Mergina pavargusi, nori pailseti, be to, laukia drauges, tad tingi kalbetis su jaunuoliu, kuris laiko save paklausiu. Nu va ir kaip mergina sako: “Aciu, ne, nenoriu, nereikia, neisiu su tavim ir ne nekalbesiu”, jaunuolis, iki siol joje mates princese, deive, feja, laume (geraja prasme), persimaino ir pradeda putoti: “Kas tu manai esanti? Tu pasiziurek kaip tu atrodai! Tu gi i ragana panasi. I ziurke. Ziurke su usais!!!”.
Ir ka gali padaryti mergina, jei ji kazkam panasi i ziurke arba kengura. Nei surio uzsisakyti, nei liuokseti pradeti.
Vat kai kuriu Vakaru saliu damoms lengviau: jos jau is anksto nebuna panasios i princeses, tai arba visada sako “Ja ja, einam, dabar, bet kur…” O jei atsisako, jaunuoliams savotiskai atlegsta, nes kviete tai tik is mandagumo. Na, o jei kviecia is reikalo (na to, kai smegenis spaudzia) ir mergina (nu ta, vakariete), nesutinka, jos ragana pavadinti nebera kaip, nes sveistuoto sviesto nebuna.
Sorry, cia as ne i tema tavo erdvese…
You’re a fascinating person. I wish I could read a word, but I’m Lithuanian illiterate. I blame the school system for that. Did you know that there are more than 400 million English speakers in the world? A very interesting fact for a translator to know;) The pictures are great.
C’mon, I think you can, at least could read in Lithuanian alright. Did you forget? Anyway, will soon write something in English – for you 😉