Blaivybės košmaras
by HelluvaGirl
Vėl tas baisus jausmas, kad viską jau sužinojau, niekas nepasikeis, nieko įdomaus ir pažadinančio nebeatsitiks, o man iki užuolaidos liko 10 žingsnių. Praskleisiu – ir siena.
Vėl tas siaubingas jausmas, kad gyvenu taip, kaip nenoriu, o rankos, ne – siela surišta, negaliu pasijudinti, negaliu įkvėpti oro, negaliu pasitraukti net pailsėti nuo to fakin sąstingio. Neprisimenu, kiek šimtmečių nebekuriu prastos poezijos – bet kaip man jos, nesamos, gaila. Mano polėkis atrofavosi, aš merdėju. Žiūriu klaikiai neįdomų filmą…
Ir man teko nelaimė budėti.
🙁
nulis ledo – čia užuomina, kad sąskaita tuščia? 😀 Papildysim.
O neįdomų filmą išjunk. Geriau jokio, nei toks. Visom prasmėm…
Jeigu nori rimtai iskaudinti tevus ir neuztenka drasos tapti gejumi, gali bent jau tapti menininku. Nejuokauju. Menai – ne budas uzsidirbti pragyvenimui. Tai labai zmogiskas budas padaryti gyvenima labiau pakenciama. Rupus miltai: jeigu esi koks nors menininkas, nesvarbu, geras ar prastas, tavo siela auga. Dainuok duse. Dainuok isijunges radija. Pasakok istorijas. Parasyk eilerasti, nors ir netikusi, draugui. Daryk visa kaip imanydamas gerai. Tau bus be galo dosniai atsilyginta. Tu busi kazka sukures.
Kurt Vonnegut