Dviračiai džiaugsmai. Kvietimas “žaliuoti”

by HelluvaGirl

La la la, nusipirkom man dviratį! Tai įvyko 6dienį. Tą pačią dieną nuvarėm iki Valdo namų Turniškėse ir grįžom; и того 25 km. Aleliuja, aš nesu beviltiška ofiso žiūrkė! Hahahahaha.

Kai Mano Mylimas Jis aiškino, jog sportas prasideda valandą pavažiavus bent jau 15 km/h greičiu, nusprendžiau su juo apskritai nesusidėti, sėsdama ant dviračio, nes, pamaniau, nė nepastebės raudamas į priekį, kad aš nuvirtau į griovį ties penktu kilometru.

Na, bet ką gi. Tie Jo 50 km gal nėra tokie jau neįveikiami… Gal svtgl nuvažiuosime iki Trakų? Grįžtume, suprantama, traukiniu, nes atgal vargu ar parminsiu (ne viskas iš karto, mielieji), bet kokia laimė, kad važiuodama į kalną tada 6dienį nenulipau ir nepasidaviau! Ou jes jes jes.

Važiuodama vis žvilgčiojau į šlaunis, ar matyti, kaip dega riebalai. Sprendžiant iš to, kaip į mane žvilgčioja praeiviai – matyti 😀

Kalbant rimčiau, šokit visi iš savo sutręšusių ir prabangių automobilių. Laikas gelbėti gamtą, po velnių. Jeigu ne, 2030 metais visi lėksim į orą nuo ekologinės katastrofos.

Kamon, žmonės, būnam solidarūs, važinėjam visur dviračiais: ir pasaulis žalesnis, ir figūra puiki!