Apie norą būti ištikima
by HelluvaGirl
Niekada negalvojau, kad būti ištikima taip lengva. Na, kad galima to norėti. Ir kad toks nerealus grįžtamasis efektas.
Tiesą sakant, mano noras būti ištikima jau yra grįžtamasis efektas.
Pirmą pažinties savaitę Jis beplepant skaipu lyg niekur nieko užklausė, ką aš galvoju apie santykius ir pareiškė, kad jam kur kas įdomesnis ilgalaikis ryšys. Niekada nebuvau to girdėjus. Ir dar taip greitai. Ir tiesmukai. Nieko gražesnio nebuvau girdėjusi.
“/…/ nes vėjyje mano namai,
namai mano vėjy”.
Just. Marc.
Neoficialiai gyvenam kartu nuo antros pažinties dienos todėl, kad atsibudęs ryte jis vis rasdavo dingstį, dėl kurios turėčiau vakare grįžti. O aš niekada nepalikdavau jo vonioje savo dantų šepetėlio ir labai nedrąsiai po keleto pažinties dienų išploviau arbatos puodelius – nemėgstu gąsdinti žmonių, neva susiruošiau pas juos apsigyventi, kai jie dar net nespėjo to paprašyti ar galbūt niekada nepaprašys.
Visada visiems sakiau, jog nereikia saugoti savo širdies, nes nejausdama (net jei dėl to kenčia) ji neturi darbo ir merdi. Bet pati turiu randų (taip pat matomų) ir pilnas kelnes baimės vėl plotis užpakaliu ant asfalto, todėl savo širdį buvau kruopščiai suvyniojus į polietileno maišiuką su oro pūslelėmis (į tokius deda siuntas). Jis gerokai pavargo, kol išvyniojo, o aš jaučiuosi kaip niekada laiminga nesisaugodama.
Gali būti, jog visada buvau tokia švelni, jausminga, ištikima ir gaminanti maistą, tik nieko apie tai nežinojau. Mintyse dažnai atsiprašau tų, su kuriais elgiausi kaip paskutinė kalė. O tokių daug. Beveik visi.
Jis yra mano galimybė reabilituotis. Tapti tokia, kokia visada norėjau būti. Todėl kai Mano Mylimas Jis sunerimsta dėl mano įpročių, aš labai aiškiai žinau, tik sunkiai galiu paaiškinti, jog TEN IR TADA aš metodiškai saugojau savo širdį ir eksploatavau visas kitas kūno dalis – kaip tik dėl to kur kas mažiau rizikos, kad būsiu neištikima, palyginus su viso pasaulio geromis mergaitėmis: aš žinau, kaip būna TEN IR TADA, manęs tai nebegali nustebinti, sudominti, priversti rizikuoti dabartimi. Nesulyginami dalykai… Ir senatvę primenantis jausmas, kai mintinai moki visas pradžias ir pabaigas, kai traukiesi dar nespėjęs priartėti. Robbie Williams apie tai parašė labai vykusių gabalų – mano sielos brolis TEN IR TADA 🙂
Sykį rašiau, kad geromis mergaitėmis gimstama, o ne tampama. Nenoriu nuskambėti ciniškai, tačiau pradedu įtarinėti, jog visuomet tokia ir buvau.
Pasileidau dabar kaiptik šį Robbie Williams klipuką ir pagalvojau. Išties, savo širdies saugojimas kažkam daro taipogi didelę žalą..o kai gyvenimas taip staiga lekia pro akis, mes nepastebime, kiek daug meilės, tokios šiltos, nepaprastos galime prarasti. Bus tų gerų mergaičių- teisingai elgies. (smile)
Kas gi nenorės būti ištikimas meilei? Klausimas tik ar ji, meilė, amžina?
Kažkaip esu linkus manyti, kad ištikimas gali būti tik tuo atveju, jei nekeli klausimo apie tęstinumą, apsimokėjimą, saugumą, grįžtamumą etc. 🙂
Turiu galvoje šeimą, tik joje meilė yra saugi. “Dievo valios galutinis tikslas – šeima. Be šeimos Dievui nėra kur įsikurti”.
Čia vėl kalba eina apie dalykus, kuriuose nė velnio neraukiu…
😀 Bijok Dievo, Algirdai!
Aisti, yra rizika užsidiskutuoti apie tai, kas yra šeima. Ar šeima amžina, jei dedi lygybės ženklą su meile?
Šiandien grįžau namo šuniškai pavargęs. Vaikai laukė, ypač sūnus, kuris buvo paruošęs visą žaidimų miestą, kaladėles ir mašinėles, kad mes žaistume. Aš atsakiau, kad neturiu jėgų. Tikrai neturiu jėgų.
Ketveri metai jam, jis nubėgo ir ėmė viską griauti, viską ką pastatė. Ir piktai mėtyti į šalis.
Pasidarė gaila jo pastangų, nuėjau ir ėmiau kalbėtis. Atėjo ir dukrelė, du metukai, ir ji nori žaisti. Teko gelbėti situaciją ir nors buvau suirzęs ir pavargęs, bendrauti toliau.
Nenorėjau, kad mes tik sausai ir teoriškai diskutuotumėme, todėl ir parašiau kas įvyko prieš 10-15 min.
Manau, šeima ir meilė yra amžini dalykai, kaip ir ištikimybė. Nesvarbu, kaip jautiesi,turi išsaugoti ir šeimą, ir meilę, ir ištikimybę. Nesvarbu, kaip jaučiasi tavo meilės partneris, privalai elgtis atsakingai ir nugalint save, išsaugoti tai.
Elgtis aukojantis ir nesavanaudiškai, nes lengva mylėti kai tave myli, lengva būti ištikimai, kai su tavimi gerai elgiasi. O pabandyk tai, kai yra blogai, kai kitas žmogus suirzęs ir piktas…
Aha, dėl to sunkumo būti geru negerais laikais sutinku. Tu tikriausiai kalbi apie pradėjimą nuo savęs. Tai tiesa, bet yra dar ir kokybių trauka: koks pats esi, tokia Tavo aplinka. Viena traukia kita. Mano mintis, nepaneigianti Tavo nuomonės, yra tokia: žmonės – interaktyvūs padarai. Netgi dvasiniam lygmeny.
Bijoti Dievo ar Žmonos? Jei Dievo, tai gal pirmiau savęs… O jei Žmonos – tai čia kurios iš trijų? 😉
Čia jau turime Šventąją Trejybę iš principo 😛
Iš Žmoniško principo (nuo ž. Žmona) 😀
Nuo žodžio Trys Žmonos 😀