Apie norą būti ištikima

by HelluvaGirl

Niekada negalvojau, kad būti ištikima taip lengva. Na, kad galima to norėti. Ir kad toks nerealus grįžtamasis efektas.

Tiesą sakant, mano noras būti ištikima jau yra grįžtamasis efektas.

Pirmą pažinties savaitę Jis beplepant skaipu lyg niekur nieko užklausė, ką aš galvoju apie santykius ir pareiškė, kad jam kur kas įdomesnis ilgalaikis ryšys. Niekada nebuvau to girdėjus. Ir dar taip greitai. Ir tiesmukai. Nieko gražesnio nebuvau girdėjusi.

“/…/ nes vėjyje mano namai,

namai mano vėjy”.

Just. Marc.

Neoficialiai gyvenam kartu nuo antros pažinties dienos todėl, kad atsibudęs ryte jis vis rasdavo dingstį, dėl kurios turėčiau vakare grįžti. O aš niekada nepalikdavau jo vonioje savo dantų šepetėlio ir labai nedrąsiai po keleto pažinties dienų išploviau arbatos puodelius – nemėgstu gąsdinti žmonių, neva susiruošiau pas juos apsigyventi, kai jie dar net nespėjo to paprašyti ar galbūt niekada nepaprašys.

Visada visiems sakiau, jog nereikia saugoti savo širdies, nes nejausdama (net jei dėl to kenčia) ji neturi darbo ir merdi. Bet pati turiu randų (taip pat matomų) ir pilnas kelnes baimės vėl plotis užpakaliu ant asfalto, todėl savo širdį buvau kruopščiai suvyniojus į polietileno maišiuką su oro pūslelėmis (į tokius deda siuntas). Jis gerokai pavargo, kol išvyniojo, o aš jaučiuosi kaip niekada laiminga nesisaugodama.

Gali būti, jog visada buvau tokia švelni, jausminga, ištikima ir gaminanti maistą, tik nieko apie tai nežinojau. Mintyse dažnai atsiprašau tų, su kuriais elgiausi kaip paskutinė kalė. O tokių daug. Beveik visi.

Jis yra mano galimybė reabilituotis. Tapti tokia, kokia visada norėjau būti. Todėl kai Mano Mylimas Jis sunerimsta dėl mano įpročių, aš labai aiškiai žinau, tik sunkiai galiu paaiškinti, jog TEN IR TADA aš metodiškai saugojau savo širdį ir eksploatavau visas kitas kūno dalis – kaip tik dėl to kur kas mažiau rizikos, kad būsiu neištikima, palyginus su viso pasaulio geromis mergaitėmis: aš žinau, kaip būna TEN IR TADA, manęs tai nebegali nustebinti, sudominti, priversti rizikuoti dabartimi. Nesulyginami dalykai… Ir senatvę primenantis jausmas, kai mintinai moki visas pradžias ir pabaigas, kai traukiesi dar nespėjęs priartėti. Robbie Williams apie tai parašė labai vykusių gabalų – mano sielos brolis TEN IR TADA 🙂

Sykį rašiau, kad geromis mergaitėmis gimstama, o ne tampama. Nenoriu nuskambėti ciniškai, tačiau pradedu įtarinėti, jog visuomet tokia ir buvau.