Apie fifas

by HelluvaGirl

Šiandien pagalvojau: ir kodėl aš suku galvą dėl to, kad mane vadina fifa? Na, gerai, savo ruožtu pripažinsiu, jog pasitaiko momentų, kai sureikšminu žmonių išvaizdą ir šioje srityje esu gan kritiška – labiausiai, žinoma, savo pačios atžvilgiu. Ir praeityje yra tekę padauginti soliariumo, užsižaisti plaukų spalvomis, o vienas senbernis neseniai mano ankstesnę gražinimosi manierą pavadino “makiažo tvanu”, bet kamon, aš esu menininkė ir man patinka piešti, tačiau visi mes bręstam ir tikrai neišvengiamai praeinam nusitampymo etapą.

Man tiesiog nepatinka primygtinės nuomonės, neva, turėčiau kažkodėl būtinai vaikštinėti nuskalbtu veidu kaip nuskaistėjus lelijėlė ir šiukštu nedažyti plaukų ryškiomis spalvomis. Mažiau domėtis skudurais ir, dėl Dievo meilės, nebepirkti daugiau batų.

Palaukit. Kodėl staiga domėtis grožio, stiliaus dalykais yra tuščia ir paviršutiniška? Aš žaviuosi estetika visais pavidalais. Man malonu matyti, čiupinėti ir kalbėti apie gražius dalykus. Gėriuosi prabanga, bet aš niekada nebuvau “high-maintenance”. Ir ne tai kad neturėjau galimybių.

Kartais atrodo, jog žmonės, nevengiantys pašiepti mano domėjimosi išoriškumais (lyg tai būtų viskas, kuo domiuosi), savotiškai spaudžia mane prarasti savitumą.

Aš sakau: užteks. Prašau manęs nekoreguoti, nekreipti jokia “teisinga” linkme, take it or leave it. Man atsibodo jaustis kalta dėl to, kad moku gražiai apsirengti. Ir išvis nusigyvenau, jei duotuoju momentu šitaip teisinuosi, bet sakau kartą ir visiems laikams:

ESU FIFA, O KAM NEPATINKA – JŪS MUMS NESKAMBINKIT, MES JUMS PASKAMBINSIM.