Pagal kokybių traukos dėsnį, Jūs nusipelnėte mane sutikti
Guliu lovoje su gana keista kompanija. Šalia miega Pija, ant paklodės pūpso arbatos puodas, iš kurio beveik niekada negeriu, ir TYLA.
Anksčiau galvojau, kad visi išbarstyti gyvenimai sueitų į krūvą, jei dar kartą grįžčiau prie kiekvieno žmogaus ir dar kartą kiekvieną paliesčiau nauja savimi, atsakyčiau į neužduotus klausimus, atsiprašyčiau ir atleisčiau, bet mintis nuo pat pradžių buvo visai kita…
Vienas Protingas Žmogus kartą pasakė: “Žydų problema ta, kad jie iki šios dienos tebegyvena koncentracijos stovyklose. Tu esi sena žydė.”
Toks lietus galėtų kristi Ispanijos provincijoje, tuščioj Varšuvos aikštėj ar Šilutės rajone. Visur vienodas.
Tada gulėjau ligoninėj. Tris dienas neleido valgyti, gerti. Dalia suvilgydavo vatos tamponą ir perbraukdavo lūpas. Prašydavau dar ir dar, kad bent keli lašai to vandens nutekėtų gerkle, o ji sakydavo: negalima. Keli lašai, ir tik ant lūpų. Tokie vėsūs ir, deja, greit nudžiūstantys.
tokia ir stovėjau
kiaurom kišenėm
vėjų išpustyta širdim
priėjai ir bėrei trupinius
dabar jie mano
prabangi vakarienė
skersvėjų išvaikščiotam
tarpdury
Viskas kartais užgimsta, baigias, jos vienos –
Neprasidėjusios niekaip, be pabaigos –
Irstosi matinės tuštumos tarpekliuose:
Vienoj pusėj nepasiskolinami takai,
Kitoje – neapkabintos naktys
Nurimusiose paklodėse, išmušant paryčius.
Dar jos nueina – dažniausiai tą valandą,
Kai plačiausiai atmerkiamos akys –
Į žemėlapiuos nežymimą vietą.
Ten lipa ant didelio kalno iš stiklo –
Kaip tik tą akimirką jas pamatai,
Kai viršūnėj įtempusios raumenis laikosi.
Atrodo nesudėtinga, tarsi stebėtum
Čiuožiant [...]
Jausmais sulopytas šleifas pažymi
Lig dugno išgertus pavasarius,
Visų pabaigų Karaliene.
Autografas, lytėjęs iškvėptas –
Išdūsautas pabaigas,
Pakeistas. Žingsniai,
Nuleisdavę uždangą,
Tyli ant ryto palangės.
Nors Tavo kojinių siūlė
Lig šiolei tiesi kaip atsakymas,
Pakrypusios šypsenos šifras –
Gelsvėjančių perlų pasaka –
Pamirštas. Nereikalingas.
Kartais dainuoji,
Kai nieko nebūna šalia –
Be liūdesio, bet ir be garso.
Tave pažinojo auksiniais
Laikais, Belle de Jour.
Gerai, kad nieks nesuprato,
Kaip kūrei spektaklį. Kuždėdavos
Partery: „Kas ji [...]
Copyright © 2010 HelluvaGirl All rights reserved.
Desk Mess Mirrored v1.2 theme from BuyNowShop.com.