Nuo šios savaitės nebegaliu pirkti batų. Dar vienas “man taip tikrai nebus” paneigimas – knygose skaičiau patarimus nėštumo metu nepirkti brangių batų, nes paskui teks jų atsikratyti, mat koja padidėja vienu dydžiu. Viskas buvo gerai septynis mėnesius, o paskui užėjo karščiai. Pėdos kvadratinės jau nuo ryto. Stengiuosi gerti daugiau vandens – kuo daugiau išryji, tuo daugiau pasišalina. Ta proga į tūliką per naktį einu vidutiniškai septynis kartus.

Atsibundu 5 am, pradedu galvoti. Nebaigiau tapyti to mažo paveiksliuko,  idėjų nulis, gal išmest? Padarau 100 Kėgelio pratimų. 15 minučių žiūriu į Jį ir spėlioju, kuriuos bruožus paveldės Beibiukas. Perskaitau 5 “Idioto” puslapius. Dar kartą nueinu į tualetą. Ir užmiegu iki 12.30 pm.

Jau turime vežimėlį. Emmaljunga.

Gražus daiktas. Tvirtas. Tokiame galima išauginti ir 4 vaikus – amortizacija nepareis. Užtat su pilvo sienos plastika kitaip.

Buvom Šemetos kursuose. Geri. Smagūs. Visai nesektantiški, kaip kažkas įspėjo. (Apskritai nesiūlyčiau skaityti ir labai paisyti supermama.lt.) Matyt,  gimdysiu natūraliai, be nuskausminamųjų, kaip anksčiau planavau. Baisoka, žinoma, bet verta pabandyti. Mano skausmo slenkstis gan toli, kiek galiu spręsti iš patirties. Be to, ėmiau galvoti, kad gimdymas visgi toks momentas, už kurį atsakomybės nedera atiduoti vaistams ir medikams. Tai mano, Jo ir mūsų vaiko darbas.

Reikia tik išsirinkti ligoninę ir gydytoją. Neturiu daug vilčių, nes iš girdimų atsiliepimų susidaro įspūdis, jog sovietmečio pabaiga visai nereiškia, jog ant gimdyvių nebeburnojama. Na, bet geriau kuo mažiau išankstinių nuostatų.

Beje, nėščioms poroms, svarstančioms apie kursus, patarčiau nelaukti trečio trimestro. Jeigu mudu būtume juos išklausę prieš tris – keturis mėnesius, Jis būtų sutaupęs nemažai nervinių ląstelių, o man nebūtų reikėję post factum įrodinėti, kad trankomos durys, nesikalbėjimo pusdieniai ir apsižliumbimas išsiskyrus nuomonėms dėl gražiausios automobilio spalvos – nieko asmeniško. Ir šiaip, dėl praktinės nėštuminės informacijos į kursus verta eiti kuo anksčiau. O pas Šemetą už tuos pačius 380 Lt išklausius porą savaitgalių (6dieniais – 7dieniais nuo 10 am iki 5 pm – reikia nusiteikti) paskui iki gimdymo gali dalyvauti kiek nori, nors ir mintinai mokytis tuos kursus.

Rodė kietą kūdikių mankštą. Ne visus triukus ryžčiausi atlikti, bet yra ir paprastesnių, kurie labai gerai vysto vaiko koordinaciją ir raumenų tonusą. Svarbiausia, sakė, neatlikti tos mankštos prie giminaičių Pirmąkart stebint salto darančius kūdikius išties sudrėksta delnai. Dar pravartu beibiukus nardinti vonioje, mat gimę jie tebeturi reikiamus įgūdžius, o po pusmečio visko turi mokytis iš naujo. Vienok gerai, kai vaikai moka plaukti ir nebijo vandens.

Atkeliavo krūva gražučių rausvų drabužėlių iš amazon.com, o aš susapnavau, kad pagimdžiau sūnų. Stay tuned, kaipsaka…

Tačiau dabar susidūriau su situacija, kai tikrai reikalingas pirkinys baigia išvaryti mane iš proto. Tai VEŽIMĖLIS KŪDIKIUI.

Nieko apie juos nesuprantu, išskyrus tai, kas stilinga. Deja, kaip ir visais kitais atvejais, stilinga lygu kokybiška lygu brangu, ir aš beviltiškai baigiu ties absoliučiai netikroviškais pasirinkimais, kaip pavyzdžiui “Silver Cross” briandas. Pasigrožėkite. Tikras gotiškas stebuklas. Jums neprimena juodo panino? Nerealiai tiktų prie mano kirpčių. Bet jie gamina JK karališkajai šeimai, todėl kaina atitinkama, todėl tai net ne pasirinkimas

Čia atsimenu, kad esu saikingai ecologically-minded ir imuosi dėvėtų vežimėlių skelbimų, bet ten arba klaikūs variantai, į kuriuos įkišus vaiką, atrodo, jis tiesiog prapuls sintetikos pūslėse, arba trys viename.

Trys viename yra lopšys, sėdima sportinė dalis ir autokėdutė. Pasakykite jūs man, kam reikalingas trys viename vežimas kūdikiui, kuris pirmą pusmetuką (plius minus, ne esmė) gulės lopšyje, o kai reikės persėsti į sportinę dalį, ji jam bus per maža? Vadinasi, perkame tris daiktus, iš kurių vienas nereikalingas. “Kotrynoje”, kur pardavėja gerai nemokėjo sulankstyti tokio vežimo, mums jį pasiūlė už ~2800 Lt. Khm. Gal tada pataupom iki “Silver Cross” ir nesidarom gėdos dėl dizaino? Bet 3500 Lt už vežimėlį pusmečiui man atrodo per daug. Net už nerealų vintažiukinį dizainą.

Žodžiu, nutarėme, kad tereikia lopšio (gulimo vežimo) ir autokėdutės, kuri netrukus irgi bus keičiama į didesnę. Ją prireikus galima naudoti ir kaip nešioklę, bet neilgai – joje naujagimį galima laikyti ilgiausiai 1,5-2 valandas, nes jų pagrindas, šiaip ar taip, nėra visiškai lygus ir gali pakenkti besiformuojančiam stuburui.

Dar yra “Inglesina” karietos. Jos dailios, bet irgi brangios. Dėvėtų nerandu. Tai reiškia, kad nėra paklausos, ir nusipirkusi naują paskui neparduosiu net už pusę kainos, ką ten kalbėti apie daugiau, nors per kelis mėnesius mes jos tikrai nesudrošime tiek, kad būtų negaila atiduoti pusvelčiui.

“Kotrynoje” ir kitose parduotuvėse Lietuvoje neverta pirkti dėl didelių antkainių. Išeitis – internetas, bet vaikiškas vežimėlis – ne rankinė vasarai; svarbu, kaip rieda, kiek sveria, ar lengvai susilanksto – visų šių svarbių detalių internetu nepatikrinsi.

Tai ką daryt? Jau kelis kartus po bevaisio brauzinimo sviedžiau kompą į šalį ir diena buvo sugadinta, o vežimo kaip nėra, taip nėra. O laiko vis mažiau, o juk pasitaiko ir priešlaikinių gimdymų, o beibiuko sietkutėje iš ligoninės nesiveši…

I’m normally not a praying man, but if you’re up there, please save me Superman.