Apie keliones. Vėl
Kažko sukilo nostalgija Tailandui. O dar Mrs. Nielsen feisbuke senas fotkes su Moet’ais poustina… Matyt, ne Tailandui – tai mano Kelionių Demonas kyla su rudeniu ir mano akimis ieško… Kažko kito.
Kažko sukilo nostalgija Tailandui. O dar Mrs. Nielsen feisbuke senas fotkes su Moet’ais poustina… Matyt, ne Tailandui – tai mano Kelionių Demonas kyla su rudeniu ir mano akimis ieško… Kažko kito.
Rašiau priešpaskutinę dieną Bankoke. Paskui, maniau, ištryniau. Et voila – dabar atsiranda tai, ką rašiau svajodama apie šiandien. Laikas toks susipynęs… *** Trečias kartas Bankoke per pastaruosius 2,5 metų. Guliu viešbučio lovoje, geriu chemikalinę rūgščią kavą, šeima su kompanija Kinų kvartale ieško aukso (tiesiogine prasme – draugai nutarė Tailande įsigyti vestuvinius žiedus).
Grįžtam. Esu laiminga ir įkvėpta, ir optimistiška (retai nutinka). Išsiilgusi. Kai kas mano, jog grįžimas – pripažinimas, kad padarėme klaidą išvykdami. Ne, grįžtam ne dėl to.
Teisingai Jis pasakė: mes jau nebekeliaujame. Mes emigravome. Tai faktas, kurio nebuvau įsisąmoninusi. O juk iš tiesų visi tie depresonai – tipinės emigrantų problemiūkštės. Atskirtumo jausmas man sunkiausias. Pasiilgau draugų ir pažįstamų. Atrodo, grįžusi užatakuosiu kvietimais kavos ir nekavos. Vis flashback’inu, kaip neišnaudojau galimybės juos užatakuoti, kai gyvenome ten. Tipiška Kultūriniai skirtumai – bene didžiausią [...]
Vienas pirmiausiai ir dažniau nei kitur pasaulyje į akis krentančių ypatumų yra kathoey. Tai transvestitai, transseksualai, vadinama trečioji lytis. Kai tik atvažiavome, jų sutinkame nuolat ir dažnai. Mane labiausiai nustebino tai, jog mažuose miestukuose, nedidelėse bendruomenėse, kurios paprastai būna konservatyvios ir prietaringos visur (think Lietuvos kaimas), tokių žmonių matėme ir aptarnaujančių kavinių staliukus, ir besisukiojančių [...]
Ilgokai nerašiau čia. Vienas dalykas – pagaliau pradėjau savo stiliaus blogą, kuriam dabar skiriu šiek tiek daugiau laiko negu šitam, kitas dalykas – užpuolė depresija ir nieko nesinorėjo. Pasiilgau Lietuvos. Ne tiek kaip šalies, kaip vietos, bet labiau žmonių, su kuriais bendravimą buvau smarkiai apleidusi ir visai neišnaudojau galimybės su jais būti, kai galėjau. Čia [...]
Jau praėjusią savaitę lankėmės zoologijos sode, o nuotraukos tik dabar. Na, žvėrims irgi turi ateiti nuotaika. Tokiems žvėrims, kaip aš Šiaip zoologijos sodų nemiliu nuo tų laikų, kai sykį apsilankiau Kaune – klaiki atmosfera, antisanitarinės sąlygos, gyvūnai atrodė paliegę ir nusiminę… Gal dabar kas pasikeitė? Bet koks skirtumas, jeigu jie vis tiek yra uždaryti, nors [...]
Šiandien ieškojome jogos studijos. Galvoju pabandyti hatha jogą. Vegetare tikrai netapsiu, bet norisi išnaudoti savo kūno galimybes. O sielos ramybė tai, kaip Dievą myliu, nepakenktų. Tai va, pakeliui pafotkinau. Visų pirma užsukome į kaimynystėje esančią indie kavinukę, kurią jau pavadinau Baltais drambliais – nes labai baltas interjeras ir atrodo taip švaru… Skirtingai nei Vilniaus BD, [...]
Kai paskambinau Ronui ir pasakiau, kad domimės paskelbto buto nuoma, jis pažadėjo, jog butas laaaabai gražus, daug gražesnis negu nuotraukose. Nusijuokiau, kad paprastai būna atvirkščiai, bet atvykę apžiūrėti išties radome gan jaukų kambarį. Žinoma, kadangi nuomotis norėjome neilgam laikui, bet to, už labai gerą kainą, tikrai nesikabinėjome prie interjero detalių (na, ne paslaptis, kad kabinėjimasis [...]
Chiang Mai yra nelabai švarus miestas. Aišku, ne Bankokas, bet ir čia virš galvos kabo smogas, o gatvėmis zuja motoroleriai, songthaew (maršrutiniai taksi), tuk-tukai (sulydytas motorolerio priekis ir karietos galas), lengvieji automobiliai, džipai – visi šitie ratai nestoja, net kai pėstiesiems dega žalia – na, nebent žengi gatvėn, tada jau praleidžia. Todėl maloniau laiką leisti [...]