Angelui sargui
Atatupstas žingsnis ir ilgas kritimas į sapno minkštumą: prisėdu ant lovos, kur paklodės – sudrėkę žemėlapiai nuo vėjo atpleišėjusiais pakraščiais. Seku Tavo kelionę, tarsi lūpomis lėtai rankiočiau ant žemės pabirusius spalvotus karoliukus, rankomis stipriai remdamasi į grindis – kaip tame paveiksle, prisimeni? – kur moteris išpuoselėtomis rankomis stūmėsi žeme į priekį ant lentos, o nuo [...]