Apie žmones mano prisiminimuose
Šiandien buvau Bare.
Manęs neatpažįsta žmonės iš praeito gyvenimo. Tai baigia mane įtikinti, jog nieko ir nebuvo.
Kai manęs paklausia, apie ką yra koks nors filmas, visada pirmiausia išvardinu, kas tame filme vaidina. Nežinau, kodėl. Galbūt man įdomesni žmonės nei tai, ką jie veikia? Hm… Iš tiesų gal tik filmų atveju. Tik kai esu stebėtoja.
“Nežinau, ar kraustausi iš proto, ar pagaliau grįžtu į jį. Gyvenimas, gatvė ir aš pati virtome teatru, į kurį gali žiūrėti, kas tik nori. Išlaisvinantis ir pavojingas jausmas. Viskas veda į tai, kad kurią nors dieną tikrai išeisiu į gatvę nuoga. Tik dabar pradedu iš tiesų kurti. Kūryba yra nuogumas ir laisvė”. *** Rašiau tai [...]
Kai perdavė jai ragelį, mano balsas iškart sušvelnėjo. Kartą man Buvęs Vyras pasakė: “Su savo močiute kalbi taip, lyg kalbėtum su savo vaiku. Tu būsi gera motina”. Iškart supratau, kad ji pasikeitusi.
Yra žmonių, kurie norėtų viską pamiršti. Visas savo patirtis.