Bet apie viską iš eilės.

Į Lumpini parką šįkart nenuvažiavome. Ant viešbučio stogo užlipau tik pasižiūrėti į baseiną, pasimaudyti irgi neteko. Kitą kartą. Pirmiausia, bandžiau išsimiegoti, tada valgyti, valgyti, valgyti, o tada šiek tiek pafotografuoti vietinių vaizdų, juokų ir įdomybių.

Jau pasakojau, bet negaliu nutylėti apie vis dar stebinantį tajų žavėjimąsi farangų vaikais. Pijos rankytės ir pėdutės nubučiuotos, o mes rimtai galvojame ant vežimėlio užkabinti lentelę su užrašu: GIRL, SEVEN MONTHS, NAMED PIA. MUMMY SLEEPING IN THE HOTEL. Čia menkutė dalis vaizdelių, iliustruojančų tokio svarstymo priežastį:

Kaip ir visiems tėvams, mums malonu, bet imu nerimauti, kad Pija taps visiškai priklausoma nuo aplinkinių dėmesio. Jau dabar džiūgauja, pamačiusi spalvotą žmogų. Žiūri laukiančiomis akimis… Ir, aišku, gauna, ko nori. Ojojoj.

Kitas šaunus dalykas, kurį galima pastebėti ne tik Bankoke – tajų dėmesys madai. Tik pažvelkite, kiek čia įsikūrusių mados namų! Armani vardo siuvyklas vienu metu ėmiau nuotraukose kolekcionuoti.

Taip pat nestinga visokių linksmų drabužėlių:

Gatvėse galima nusipirkti beveik viską, ko užsimanysi, taip pat daiktus, apie kuriuos net nežinojai. Štai keletas aptiktų radinukų:

Tiems, kurie neuždirba ant bryliko:

Beje, norėčiau pabrėžti, kad dažnai minimi pigiai parduodami daiktai iš tiesų nėra geras dylas – tai pigūs daiktai tiesiogine prasme, ir sumokėjęs 5 litus už akinius nuo saulės, šlepetes ar maikoną, verčiau turėk omeny, kad jie būtent tiek ir verti.

Ne ką mažiau įdomūs, o kartais absurdiški visokie gatvės šou, paslaugos ir pramogos. Kažkas pardavinėja traukinukus iš panaudotų alaus skardinių, kažkas daro tatū (gal kam hepatito?), kažkas velia dredus, kažkas degina butelius ir stato iš jų įvairias „piramides“.

Nežinau, ar mes anąkart tiek nevaikščiojom vėlai vakare po Khaosan rajoną, ar jis pastaruoju metu vis labiau virsta Palanga, padauginta iš penkių. Kiekviename bare garsi (dažnai gyva) muzika, nekalbant apie visokius gatvėje tarp kavinių besitrainiojančius tipus su nešiojamomis „muzikėlėmis“. Visur triukšmas, bumčikai, šviesos, chaosas…

Maisto pasiūla didžiulė. Skaniausias jis – gatvėje, šalia burzgiančių motorolerių, lėtai laviruojančių taksi automobilių ir žiurkių. Taip taip!

Nuvykome ir į kitokią miesto dalį. Siam Paragon yra didžiausias prekybcentris Pietryčių Azijoje. Va ten maudymosi kostiumėlio už 10 litų aš neradau. Mano Mylimas Jis, įžengęs į tą pirkinių šventovę, net suabejojo, ar pataikėm į dreskodą Gucci, Hermes, Mullbery, Armani (ne Garmani!)… Ten taip pat yra didžiausias akvariumas Pietryčių Azijoje, į kurį nėjome – nėra ko palaikyti gyvūnų nelaisvę žmogaus pramogai.

Siam Paragon yra apie 200 įvairių parduotuvių, apie 100 restoranų, o vietinis stilingai apsirėdęs jaunimas sėdinėja Starbuck’s. Priešais fontanus aikštėje iškelti trys plazminiai ekranai transliuoja populiariausių mergaičių grupių klipus. Aplinka labai tvarkinga ir gražiai dekoruota.

Labai supykau, kad mano išsirinktas maudymosi kostiumėlis kainavo 400 Lt, todėl Central World, antro didžiausio prekybcentrio vos už kampo, jau nebepaveikslavau

Šiandien pagaliau atsidūrėme Ko Phangan saloje, bet bijau, kad tuoj nulūšiu ant klaviatūros, tad pasilieku šią ne visai malonią istoriją kitai dienai.

Labanakt.

Foto: mano, Augusto Gutauto.