Ši ankstyvam rytui ypač tinkanti daina mane užklumpa antrą rytą iš eilės važiuojant Goštauto gatve už Statoilo, tik baigus mano mažutį ralį (tie smagūs slidūs keli šimtai metrų nuo Seimo tilto). Tobulas, kažkoks skoningas paprastumas. Lyg ir meilė, tik tas minoras skamba kaip nenutrinamas, neatšaukiamas, neperkalbamas bet.
Suskystėjau. Gal kad po ilgiausios išsiskyrimo savaitės iš serviso grįžo mašinytė? Šiltai apkabinau panelį vos įsėdusi… Tuoj imsiu suprasti tuos vyrukus, kurie užsiveda nuo savo mašinos Na tik jau erelių su drakonais beigi liepsnomis ant šonų pažadu nepaišyti.
Bolivudas yra nesuvokiamo juokingumo iš ten, kur aš stoviu, tad buvau laimingesnė, nemačiusi šio klipo. Viena liūdniausių dainų.
Įkrito į mano feisbuko žinutes nuo netikėto siuntėjo — kažkaip laiku.
Jei kurčiau filmą, jis būtų veik be siužeto, bet būtinai su šiuo garso takeliu.
Vakar su Mano Mylimu Juo vėl nuėjome į “Tamstą” paklausyti Eglės. Jį kviesdama pasitikslinau, ar tikrai nori eiti, nes šį sezoną jau buvome jos koncerte. Mane Eglės muzika nuteikia dvasingai; taip beatsitinka retai, todėl vertinu galimybę suaktyvinti viršutines čakras ir man nėra labai svarbu, kad repertuaras girdėtas. Tačiau kitam žmogui gal nelabai norisi klausytis to [...]