Kaip ir Fredericijoje, nelabai suprantu, kurie namai yra gyvenami, o kurie ne. Pernelyg nelaužydama etiketo užmetu akį į pastatų langus ir man jie atrodo tušti, negyvenami, galbūt priklausantys įstaigoms ar firmoms, kai kurie su styrančiais žvakigaliais neapšviestuose kambariuose. Nežinau, gal tuo metu, kai žingsniuoju pro šalį, visi būna kur nors išėję? 

Vienoje virtinoje pamačiau pačius gražiausius dubenis pasaulyje!

Tebeieškau savo miesto, vis dar matuojuosi kiekvieną vietą, į kurią užsuku. Leidžiu sau šį žaidimą, žinodama, kad visada tenoriu išvažiuoti

Tiesa, šiame miestelyje aptikau žiauriai fainą vyno krautuvę: ateini, visur pasieniais buteliais nukrautos lentynos, o viduryje stovi ilgas žemas stalas su išrikiuotais vynais. Prieina vaikinas, paklausia, ko pageidauji, tada duoda paragauti. Tikriems ragautojams stovi ir kibirai išspjauti vyną Labai jauki, draugiška atmosfera.

Laimikis – vienas itin klasikinis malbekas ir be galo keistas meksikietiškas zinfandelis. Man jis priminė pagedusias vynuogių sultis, arba vandeniu skiestą vyną, pritinkantį gerti senoje sodyboje, apsitaisius storu megztiniu, iš kurio kyšo šiaudai. Na žinote: tas pavakarys, kai viskas jau iškalbėta, kraujas susimaišęs su vynuogėmis, ir visi aplinkui draugai, ir vynui nesunkiai atleidi tą keistą jo skonį.

Foto: Augustas Gutautas, mano.

Mano Mylimas Jis rytais leidžia man pamiegoti ir iškeliauja su Pija į turgų, po šventyklas arba fotografuoja gatvėse. Siūlau pažiūrėti:

Kažkas maškėje užveisė sodnelį:

Ženklas kavinėje:

Prie vienuolių moterims negalima liestis. Jiems būna pažymėtos vietos keltuose, kitose viešose vietose.

Čia su Pija Eagle House svečių namų kieme – pirmieji svečių namai, kuriuose apsistojome atsibaladoję iš Koh Phangan. Kambarys buvo baisiausias, kokiame teko gyventi, bet buvau tokia pavargusi, kad nelabai dėl to tesusijaudinau.

O čia turgelis. Moteris pardavinėja duriano vaisių. Kelionių vadovas rašo: smells like hell, tastes like heaven. Paragavusi liudiju: smells like hell, tastes like shit. Mano Mylimas Jis dar ir ant puodo atsakančiai pasėdėjo, nes bandė suvalgyti daugiau, tikėdamas, jog gal kaip nors ilgainiui skonis pagerės… Prapjautas durianas pardavinėjamas tik apvyniotas polietilenu, o autobusuose jį valgyti draudžiama. Aš žinau kodėl!

Laimė, be duriano čia pilna visokių gerų vaisių – juos apsimoka pirkti turguje. Net su Tops kortele prekybcentryje išeina žymiai brangiau.

Po praėjusios kelionės į Tailandą Jaunystės Draugas nusivylęs parašė: “Jūs padarėte kelis šimtus šventyklų nuotraukų ir nenufotografavote nė vienos prostitutės!” Atleisk, mes ir vėl Tave nuliūdinsim:

Ar šis ponas gyvas, ar vaškinis, taip ir lieka paslaptis:

Į budistų šventyklas negalima eiti su batais, vilkint trumpus šortus, atviras sukneles. Ten melstis pridera neatsukus kojų link Budos atvaizdų. Tiesa, Pija ir šventyklą sugebėjo paversti raudonojo kilimo sambrūzdžiu:

Foto: Augusto Gutauto, mano.