Pastaruoju metu su nostalgija prisimindavau mūsų kelionę Pietryčių Azijon – tie pasakiški paplūdimiai, tas karštis, tie masažai, tas maistas, tos šypsenos, tas šventyklų auksas, tie Angkor Wat griuvėsiai, tas raižymas mažyčiu motoroleriu kalnų serpantinais, tos liesos, šunis primenančios karvės, tie kūdikiai it paveikslėlis… Pamenu, kaip Jis įsibėgėjus kelionei nusiminė, mat paklausęs, ar apsigyvenčiau su juo tokiame pasaulio krašte, gavo kategoriškai neigiamą atsakymą – man norėjosi civilizacijos, šaligatvių, aukštakulnių ir In vino.

Ir dabar – juo labiau dabar – nesitikėjo, kad sutiksiu, bet man tai atrodo puiki mintis: pasiilgome vasaros, Jis jau nepamenu, kada atostogavo, vaikui nereikia į jokius darželius, o be to, kad Tailandas yra žiauriai graži šalis, ten dar ir neįtikėtinai pigu gyventi. Žodžiu, kol tėvai kraupsta nuo mūsų pasirinkimo, driekiasi eilė draugų, kurie jau pasišovę mus ten lankyti.

Planuojame išvykti po mėnesio, vėliausiai kovo pabaigoje. Ieškome, kam palikti (išnuomoti) savo Honda Accord. Jei kas pageidaujate arba ką nors pažįstate, prašau su manimi susisiekti – tai gan skubu.

Pirmas dienas planuojame aklimatizuotis Bankoke, vėliau kokiam mėnesiui skrisim į Koh Samui salą pietuose. Ten pačilinsim ir žiūrėsim, kas toliau. Gal Chang Mai? Bendra kelionės trukmė mums patiems neaiški, bet jeigu Pija gerai prisitaikys, ne mažiau pusmečio. Kitu atveju grįšime po kelių mėnesių.

Skirtingai nei anos kelionės atveju, dabar esu pasiryžusi visus įspūdžius iškloti bloge. Nepamirškite užsukti

Sawadee!

Foto: mano. Koh Chang sala.