Atsitiktinai pavarčiau “Psichologiją TAU” ir aptikau straipsnelį apie darbuotojų motyvavimą, įmonės politiką, kuo vadovai gali paskatinti komandą arba, atvirkščiai, kas priverčia darbuotojus nuleisti rankas ir kelti sparnus. Žodžiu, vienas iš daugelio rašliavų apie karjerą, bla bla. Mano dėmesį patraukė kitkas: šalia visų teksto punktelių buvo iliustruojančios fotografijos.
“Darbo” skiltį reikėjo susikurti jau liepą, kai pradėjau judesius trijų metų senumo etatiniame darbe. Tada viskas ir prasidėjo. Na, visų pirma, laimingai baigėsi, bet ėmiau artintis į tą vietą, kurioje esu šiandien. Tuoj viską papasakosiu.
Vkr sapnavau sapną: baigiau versti knygą, maluosi kažkur su žmonėmis visa tokia graži, išsipuošusi, kažkokia atskilusi nuo visos aplinkos lyg iš kitos planetos ir nežinia, ar viena suvokianti, kad tai tik regimybė… O viduje toks stiklinis jausmas, kad aš dabar nutrūkau, pakilau į orą, manęs “prie žemės netraukia” joks darbas, o ateitis nelb aiški, ir [...]
Sėdžiu ant sofos ir inkščiu. Kaip db patiktų tailandietiškos rankos… Turiu galvoj pėdų masažą. Kojas maudžia iki kelių. Nepaisant to, diena buvo gera, nors ir 6dienis, o kėlėmės paryčiais – 8 am
Esu gyvenimo kryžkelėj. Norėčiau nepaminėti, kad kelis metus joje stoviu, bet tokia tiesa.