Shibari
Neskauda žiūrėti?
Mazochistės pasirinkimas: Skaityti toliau…
Pagal kokybių traukos dėsnį, Jūs nusipelnėte mane sutikti
Neskauda žiūrėti?
Mazochistės pasirinkimas: Skaityti toliau…
Regis, dar nerodžau šito Koh Phangan pirkto daikto. Kai kada gatvėje vos už kelis litus galima aptikti originalių daiktų… Skaityti toliau…
Jau praėjusią savaitę lankėmės zoologijos sode, o nuotraukos tik dabar. Na, žvėrims irgi turi ateiti nuotaika. Tokiems žvėrims, kaip aš
Šiaip zoologijos sodų nemiliu nuo tų laikų, kai sykį apsilankiau Kaune – klaiki atmosfera, antisanitarinės sąlygos, gyvūnai atrodė paliegę ir nusiminę… Gal dabar kas pasikeitė? Bet koks skirtumas, jeigu jie vis tiek yra uždaryti, nors jų namai – ne narvas?
Pasidaviau įkalbinėjimams pusiau edukaciniais tikslais, tad nuvažiavome. Vaizdas ne toks jau baisus, bet man pasirodė, kad gyvūnai nuobodžiauja… Ar taip gali būti? Susimąsčiau, o ką jie veiktų laisvėje? Skaityti toliau…
Dvasingumai dvasingumais, bet be batų ilgai, žmogus, irgi negyvensi. Na, ir be kitų findikliūškų. Kažkaip po gero mėnesio ėmiau vėl dažytis (pamačiau, kad mano 3D Givenchy stebuklas turi 20 SPF), tai gal nebeatrodau tokia išsekus, netgi vieno kito komplimento susilaukiu. Supraskite teisingai, kai seniau matyti pažįstami kalbą feisbuke pradeda klausimais “Kaip jauties?” ir “Ar tau viskas gerai?”, tai iš pradžių lyg ir bandai juokauti, bet po keliolikos tokių užklausimų norisi padaryti viešą pareiškimą… Skaityti toliau…
Šiandien ieškojome jogos studijos. Galvoju pabandyti hatha jogą. Vegetare tikrai netapsiu, bet norisi išnaudoti savo kūno galimybes. O sielos ramybė tai, kaip Dievą myliu, nepakenktų.
Tai va, pakeliui pafotkinau. Visų pirma užsukome į kaimynystėje esančią indie kavinukę, kurią jau pavadinau Baltais drambliais – nes labai baltas interjeras ir atrodo taip švaru… Skirtingai nei Vilniaus BD, kur visai nebalta
Skaityti toliau…
Kai paskambinau Ronui ir pasakiau, kad domimės paskelbto buto nuoma, jis pažadėjo, jog butas laaaabai gražus, daug gražesnis negu nuotraukose. Nusijuokiau, kad paprastai būna atvirkščiai, bet atvykę apžiūrėti išties radome gan jaukų kambarį. Žinoma, kadangi nuomotis norėjome neilgam laikui, bet to, už labai gerą kainą, tikrai nesikabinėjome prie interjero detalių (na, ne paslaptis, kad kabinėjimasis yra išskirtinai mano darbas ir pomėgis
). Bet pasijuokti tikrai atsirado iš ko. Visų pirma, tiek daug plastmasinių gėlių arti manęs niekada gyvenime nėra buvę. Kai pabandžiau jas surankioti nuo palangių ir lentynų, supratau, kad gudrusis Hansas jas priklijavo prie paviršių – matyt todėl, kad niekas šių vertybių išsikraustydamas neišnešiotų… Skaityti toliau…
Chiang Mai yra nelabai švarus miestas. Aišku, ne Bankokas, bet ir čia virš galvos kabo smogas, o gatvėmis zuja motoroleriai, songthaew (maršrutiniai taksi), tuk-tukai (sulydytas motorolerio priekis ir karietos galas), lengvieji automobiliai, džipai – visi šitie ratai nestoja, net kai pėstiesiems dega žalia – na, nebent žengi gatvėn, tada jau praleidžia. Todėl maloniau laiką leisti ne burzgiančiame išmetamų dujų balagane, o kur nors dvasingiau. Jau išbandėme vieną iš kelių miesto parkelių – Buak Haad. Ten nuomoja paklotus už 10 batų (80 centų), pardavinėja vaisius, gėrimus, mėsikes, o vietiniai ateina pagulinėti ir pasnausti. Anądien prisijungėme ir mes. Žiū foto:
Balandžio 26 dieną Pijai suėjo 8 mėnesiai. Ta proga ji gavo pripučiamą baseinėlį, kur beveik kasdien turškiasi su savo ančiukais: Skaityti toliau…
Noriu įmesti vieną kitą nuotrauką su trumpais komentarais, nes foto tikrai kaupiasi marios ir apie visas detales spėti papasakoti sunku, o galbūt ir netikslinga, tačiau tiems, kurie domisi, nuotraukos sudėtos galerijoje.
Mano Mylimas Jis rytais leidžia man pamiegoti ir iškeliauja su Pija į turgų, po šventyklas arba fotografuoja gatvėse. Siūlau pažiūrėti: Skaityti toliau…
Backstreet Books aptikau nemažą psichologinės literatūros skyrių. Be daugybės Freudo ir Jungo veikalų buvo ir mažiau žinomų autorių. Išsirinkau ryškiai geltoną self-helpo knygą raudonu pavadinimu “Happier: Can You Learn to Be Happy?”. Autorius – Tal Ben-Shahar. Nieko apie jį nesu girdėjusi, bet pasiėmiau. Pasitikėjimą sukėlė įvadas, teigiantis, jog tai populiariausio Harvardo kurso dėstytojo knyga. Pirmaisiais metais pozityviosios psichologijos paskaitą (nes tai pozityviosios psichologijos knyga) lankė 6 studentai. Antraisiais metais užsirašė 380, o trečiaisiais – 855, kurie ėmė į paskaitas vestis savo tėvus ir senelius. Netrukus pasirodė ir žiniasklaida. Skaityti toliau…
Copyright © 2010 HelluvaGirl All rights reserved.
Desk Mess Mirrored v1.2 theme from BuyNowShop.com.