Jau nebeįmanoma niekam pasiskambinti. Šiandien susukau keliems pažįstamiems, neva, gal nori prisijungti į Trakus kibinų, tai klausimas vietoj pasisveikinimo – “Ar jau pagimdei?” Tai va, įmetu įrodymus, kad dar tikrai ne
Šiandien mane papiktino vienas straipsnis. Jame diskutuojama, kiek pėdkelnių pasirinkimas nusako moters vidinę kultūrą, įgimtą laiko bei vietos pojūtį ir gebėjimą korektiška išvaizda žongliruoti protokolinėse situacijose. Aš puikiai suprantu, kad egzistuoja karališkieji priėmimai, biuro aplinka ir Seimas, bet tokie “išmanėlių” tekstukai man dvelkia bandymu įprasminti stambius ir itin brangiai kainuojančius tomus, sukaltus apie protokolą, apie [...]
Pradėjau slampinėti po pardas ir ilgesingai čiupinėti savo seno dydžio drabužius, įsivaizduodama, kaip po gimdymo vėl į juos tilpsiu Pamažu ėmė formuotis rudens garderobo wishlist’as, kurį čia ir aprašau.
Vakar lankėmės Užutrakyje, kur vyko parodos atidarymas. Visas formalias dalis su muzikavimais praleidome, tad apžiūrėję pačią parodą, kur didžiausią įspūdį man paliko paveikslų rėmai, iškeliavome pasivaikščioti. Įmetu kelias nuotraukas. Tiesa, ne iš parodos, mat kai kurie asmenys visgi paiso prašymų nefotografuoti Kaip vis dažniau nutinka, šis mano įrašas vėlgi nebudistinis – apie šmutkes
Ilgokai stebėjau Katy Perry ir jos stiliaus fejerverkus. Tai ji tipiška pin-up girl (kareivio svajonė), tai retrova ir primenanti Amerikos namų šeimininkės idealą (na, kur filmuose rodo, kaip prie viryklės sukasi su aukštakulniais, ryškiu makiažu ir plačia šypsena), tai balansuoja ties kičiniu trashy mergšės stailu, tai dvelkteli rytais arba pasiverčia porceliano lėle… Vintažiuko karalienė, įsimylėjusi [...]
Mano pamėgtas Atmosphere vintažiukinis megztinis. Aptikau jį 50 c butike senamiestyje priešais “The Dubliner”. Prisirinkusi krūvą daiktų galiausiai nusipirkau tą, kurį mažiausiai tikėjausi išsirinkti. Jis toks Stepfordo žmonos stailo, rauktomis rankovėmis. Tik parsinešusi namo pastebėjau, kad 16 dydis (džyzaskraist ), gal pagimdžius pavyks kažkaip susiaurinti.
Sulaukusi vieno kito komplimento nutariau viešai pasirodyti savo Ray Ban ačkarikus, kurių kaina net su nuolaida “iš lempos” viršijo galvoje susidarytą biudžetą, vos tik senieji klaikiai atsibodę Esprit tvojosi ant grindų senamiesčio butike ir neteko vieno stiklo.
Aleliuja. Prisikėliau iš numirusiųjų. Bet prieš tai įžangėlė.
Miliu apsipirkinėti. Mane džiugina daiktai. Atsikračiusi blogų įpročių pasilikau tik vieną nuodėmę – polinkį į neprotingą pinigų leidimą: kontroliuoju save, tiesiog prisipirkusi šūdniekiukų džiaugiuosi labiau nei galbūt verta. Tačiau dabar susidūriau su situacija, kai tikrai reikalingas pirkinys baigia išvaryti mane iš proto. Tai VEŽIMĖLIS KŪDIKIUI.