HelluvaGirl

Guliu lovoje su gana keista kompanija. Šalia miega Pija, ant paklodės pūpso arbatos puodas, iš kurio beveik niekada negeriu, ir TYLA.

Tai, kas vyksta pastarąsias savaites, galima įvardyti kaip rutiną: pasikartojanti dienotvarkė su laiko pastumdymais. Tačiau kuo daugiau rutinos, tuo daugiau povandeninių srovių. Kuo mažiau vyksta išorėje, tuo daugiau vyksta viduje. Galvoju apie jogus, kurie metams užsikasa po žeme. Na, gerai, kad ir apie tuos, kurie užsidaro kalnų trobelėse. Galvoju apie Hesės valtininką.

Regis, moku už savo audringus laikus: šiąnakt pirma naktis namie ir nepertraukiamas tūsas su aukšto dažnio klyksmais nuo 2 am iki 8 am. Panašiai kaip ir ankstesnės naktys nuo rugpjūčio 26-osios. Like mother, like daughter. Pradėjau laiką skaičiuoti po 15 minučių, nes, pasirodo, ir per jas galima kažkiek pamiegoti, ką ten kalbėti apie aukso vertės [...]