Pirmas Pijos Gimtadienis!
Kepiau keksiukų su mėlynėmis. Pati. Štai, kas yra meilė, gerbiamieji…
Pagal kokybių traukos dėsnį, Jūs nusipelnėte mane sutikti
Kepiau keksiukų su mėlynėmis. Pati. Štai, kas yra meilė, gerbiamieji…
Tik visai neseniai susigulėjo gimdymo patirtis. Dabar apie tai galėčiau daugiau ir įdomiau papasakoti. Žinau, kad net ir nėštumas su visa laukimo ir “dvejinimosi” patirtimi visgi buvo mano laikas, o po to…
Šiandien pagaliau nupirkome vaikui maitinimo kėdę. Jau seniai reikėjo pratinti valgyti savarankiškai, o paskutiniu metu tapo sudėtinga nulaikyti ją mūsų virtuvės krėsle – susigalvojusi atsistodavo žiūrėti per langą, kur nors lipti ir panašiai. Dabar galės valgyti pati, ko lyg ir nelabai nori daryti. Tiesa, procesą tiek valgytojai, tiek stebintiems prisieis atlikti nusirengusiems, mat šiandien tiesiai [...]
Mamos versija:
Gryndeilo kaime gyvena paštininkas vardu Piatas. Jis išvežioja paštą drauge su savo katinu Džesu. Jis dirba ir kai lyja, jis dirba ir kai sninga. Nėra nė vieno žmogaus, kurio Piatas nepažinotų. Gryndeilo vaikai labai mėgsta Piatą, nes jis išvežioja dovanėles, ir jiems visiems tai labai patinka.
Tėčio versija:
Gryndeilo paštininkas Piatas labai myli vaikus ir savo [...]
Balandžio 26 dieną Pijai suėjo 8 mėnesiai. Ta proga ji gavo pripučiamą baseinėlį, kur beveik kasdien turškiasi su savo ančiukais:
Ne, Pijai darželis nesurastas. Norėčiau ją leisti į Valdorfo sistemos daržą, tad susiradusi vieną iš kelių Vilniuje esančių, kuris turi dvi Valdorfo grupes, nutariau užrašyti Piją. Nuvykę pabendravome su direktore, kuri ilgesnę laiko dalį pražiūrėjo į atidarytą stalčių nei į mus, pamekeno kažką apie tai, kad yra eilė, kad tėvams reikia į kursus (viską jau [...]
Visos jau turinčios vaikų motinystę pažįsta kitaip nei dar tik fantazuojančios apie krykščiantį rausvą kūdikėlį, su kuriuo galima žaisti saulės atokaitoje apsirengus Ralfo Lorano drabužiais (ar kaip ten svaigo Bridžė Džouns). Faktas, kad pasitaiko momentų, kai savo stebuklėlius (supermamos taip vadina kūdikius) žiauriai knieti sumūryti į sieną arba šveisti per balkoną (jeigu skaito vaikų teisės, [...]
Yra poetinės dedikacijos ir šimtai surūkytų cigarečių.
Yra fatališkos traukos ir dramatiški nesuderinamumai.
Yra bandymai ir pergalės.
Yra linksmieji kalneliai ir dūžiai galva į sieną.
Yra pamokos ir yra “niekada daugiau”.
Dabar gi atrandu paprastus dalykus:
Guliu lovoje su gana keista kompanija. Šalia miega Pija, ant paklodės pūpso arbatos puodas, iš kurio beveik niekada negeriu, ir TYLA.
Tai, kas vyksta pastarąsias savaites, galima įvardyti kaip rutiną: pasikartojanti dienotvarkė su laiko pastumdymais. Tačiau kuo daugiau rutinos, tuo daugiau povandeninių srovių. Kuo mažiau vyksta išorėje, tuo daugiau vyksta viduje. Galvoju apie jogus, kurie metams užsikasa po žeme. Na, gerai, kad ir apie tuos, kurie užsidaro kalnų trobelėse. Galvoju apie Hesės valtininką.
Copyright © 2010 HelluvaGirl All rights reserved.
Desk Mess Mirrored v1.2 theme from BuyNowShop.com.