kaip pamišėliai laiptais į viršų viens du trys su kiekviena pakopa vis labiau esu nuo ta ka nuo ta ka bet palaukite kur mes papuolėm juk tai šermenys kaip neskoninga na ir kas vis tiek lėbausim garsiai mane juokas kutenantis ima maitinu tave iš savo rankos geriu vyną ir šypsausi dosniai supranti nėra nieko tylesnio [...]
Mamyte, pasek man pasaką. Ji gulėjo apsikabinusi mane iš nugaros. Priešais ant sienos krito rausva šviesa, ilgesinga kaip prisiminimas iš praėjusių gyvenimų; ji gulėjo prisiglaudusi prie manęs su drabužiais, lyg ruošdamasi kažkur išeiti, ir dainavo lopšinę. Mama, dainuok man, nemiegok, kad nelikčiau viena! Aš noriu apie vilką su ožiukais. Paskui ji vis tiek užmigo. Paliko [...]
Mano jaukiam beprotnamėly Nelygiai nudažytų sienų meditacija Pilna autoironiškos užuominos į nebuvimą Tų sienų nenusakoma nieko nesakanti spalva Tarsi pageltusi vata nuo užpernės eglutės Mano jaukiam beprotnamėly Su vienu langu tiesiai prieš aptingusį judėti laiką Ant žemės ridinėjasi peraugusios citrinos Mažučiai teigiamo nusiteikimo ambasadoriai Kuriuos kažkas pamiršo deramai sutikti Mano jaukiam beprotnamėly Ilgiau pabuvus pasimiršta [...]
Atsisuk – nei šviesos, anei tunelio. Aguonų laukas – ten, Kur anksčiau buvo tamsu.
Ar Tu būsi kantri aš ateisiu Nusimetusi šventinį rūbą Be namų be veidų tuščiom rankom Nuo laukimo krūtinė įdubus Ar atleisi už ilgą kelionę Už takus ratais sukančius gaišiai Už vardus įrašytus ant kūno Man plaukuos įsipynusios sraigės Nebaigtoj mano ilgesio knygoj Tavo vardas skambėjo gražiausiai Tu buvai tarp eilučių Marija Aš [...]
tokia ir stovėjau kiaurom kišenėm vėjų išpustyta širdim priėjai ir bėrei trupinius dabar jie mano prabangi vakarienė skersvėjų išvaikščiotam tarpdury
Viskas kartais užgimsta, baigias, jos vienos – Neprasidėjusios niekaip, be pabaigos – Irstosi matinės tuštumos tarpekliuose: Vienoj pusėj nepasiskolinami takai, Kitoje – neapkabintos naktys Nurimusiose paklodėse, išmušant paryčius. Dar jos nueina – dažniausiai tą valandą, Kai plačiausiai atmerkiamos akys – Į žemėlapiuos nežymimą vietą. Ten lipa ant didelio kalno iš stiklo – Kaip tik tą [...]
jei moki skaičiuoti mums pakeliui supratom kiek bus du plius du išeina penki aš tavo sesuo atpažįsti namie ant šachmatų lentos laikau savo šaukštus o virvė kurią tu matei skirta skalbiniams ne shibari
Jausmais sulopytas šleifas pažymi Lig dugno išgertus pavasarius, Visų pabaigų Karaliene. Autografas, lytėjęs iškvėptas – Išdūsautas pabaigas, Pakeistas. Žingsniai, Nuleisdavę uždangą, Tyli ant ryto palangės. Nors Tavo kojinių siūlė Lig šiolei tiesi kaip atsakymas, Pakrypusios šypsenos šifras – Gelsvėjančių perlų pasaka – Pamirštas. Nereikalingas. Kartais dainuoji, Kai nieko nebūna šalia – Be liūdesio, bet ir [...]
Brendu į jos nuginkluojančias akis, kuriose tykiai budi viso pasaulio naivumas ir senatvė. Apima saldžiarūgštis malonumas, lyg neaštriu skustuvu pjautum rankos odą. Jų spalva suima ir siūbuoja mane lyg narkotikas, dar nesuprantant, ar tai gera, ar bloga kelionė. Aš negaliu priešintis, niekada nenorėčiau, lygiai kaip nenorėjo keliautojas, išgirdęs nepakartojama melodija skambančią mirties pranašystę. Žinau, kad [...]