mano broli dvyny nepažinom viens kito per arti atsisėdom per garsiai kalbėjom į jausmą netyčia įsiterpė kūnai
minia sekretorių latekso juostomis susiveržusių liemenis stingsta atstačiusios blizgančius užpakalius kantriai laukia skambaus pliaukšt plaukų šepečiu: pliaukšt! – išriečia nugaras nežymiai pakeičia pozas veiduose – stilizuotas „o, taip!“ rūkas, vien rūkas sutrupėję vitražai sudraskyti korsetai atlaso užvalktuose veržia man gerklę nelengva kvėpuoti stebėti ir dulkinti vartotės mėsinėj nudirtais apatiniais o aš toks mažas [...]
pamišusi arba pamiršusi pradžias pabaigas nuoseklią eigą nuo likimo iki išsipildymo e mažosios iki ž didžiosios nepažino svarbiausiojo dėsnio karalienėm netampama gimstama
Maitina gerai. Iš viskio stiklinės. Ir migdo kaip kantrūs pirmagimio autoriai. Dar leidžia sapnuoti ne vien apie karą. Beveik įpratau prie begarsės lopšinės Ir nugara jaučiamo amžino žvilgsnio, Lyg būčiau išstumtas iš didelio būrio Vaizduotėje tylinčių tų, kurie turi Prisukti raktu mano žodį ar žingsnį. Nesikalbam šiaip sau, be didelio reikalo. Sapnuojamės, pasivaidenam, nežiūrim Į [...]
Atatupstas žingsnis ir ilgas kritimas į sapno minkštumą: prisėdu ant lovos, kur paklodės – sudrėkę žemėlapiai nuo vėjo atpleišėjusiais pakraščiais. Seku Tavo kelionę, tarsi lūpomis lėtai rankiočiau ant žemės pabirusius spalvotus karoliukus, rankomis stipriai remdamasi į grindis – kaip tame paveiksle, prisimeni? – kur moteris išpuoselėtomis rankomis stūmėsi žeme į priekį ant lentos, o nuo [...]
Dovanoji vien nutrūkusius vėrinius, prakąstas bandeles, po vieną auskarą ir viso labo užuominas, kad mano liga – ne mirtina.
Susirandu jas vieną po kitos – baruose, galerijose, parduotuvėse, skersgatviuose – ir myliu nuo pradžios iki galo. Žiūriu į jas Tavo akimis; bučiuodama vėsius jų skruostus vagiu Tave iš jų, o jos nežino, net neįtaria, kas aš tokia ir ką jos pačios nesuprasdamos man dovanoja. Jos šypsosi patiklios kaip kūdikiai, kaip seserys ir kaip geišos [...]