Kraujomaiša
mano broli dvyny
nepažinom viens kito
per arti atsisėdom
per garsiai kalbėjom
į jausmą netyčia
įsiterpė kūnai
Impotentas
minia sekretorių
latekso juostomis
susiveržusių liemenis
stingsta atstačiusios
blizgančius užpakalius
kantriai laukia
skambaus pliaukšt
plaukų šepečiu:
pliaukšt! –
išriečia nugaras
nežymiai pakeičia pozas
veiduose –
stilizuotas „o, taip!“
rūkas, vien rūkas
sutrupėję vitražai
sudraskyti korsetai
atlaso užvalktuose
veržia man gerklę
nelengva kvėpuoti
stebėti
ir dulkinti
vartotės mėsinėj
nudirtais apatiniais
o aš toks
mažas toks
lengvas
Eglei – be užuojautos
pamišusi arba pamiršusi
pradžias pabaigas nuoseklią eigą
nuo likimo iki išsipildymo
e mažosios iki ž didžiosios
nepažino svarbiausiojo dėsnio
karalienėm netampama
gimstama
Pamišimas
Maitina gerai. Iš viskio stiklinės.
Ir migdo kaip kantrūs pirmagimio autoriai.
Dar leidžia sapnuoti ne vien apie karą.
Beveik įpratau prie begarsės lopšinės
Ir nugara jaučiamo amžino žvilgsnio,
Lyg būčiau išstumtas iš didelio būrio
Vaizduotėje tylinčių tų, kurie turi
Prisukti raktu mano žodį ar žingsnį.
Nesikalbam šiaip sau, be didelio reikalo.
Sapnuojamės, pasivaidenam, nežiūrim
Į veidus, bet tik todėl, kad [...]
Angelui sargui
Atatupstas žingsnis ir ilgas kritimas į sapno minkštumą:
prisėdu ant lovos, kur paklodės –
sudrėkę žemėlapiai nuo vėjo atpleišėjusiais pakraščiais.
Seku Tavo kelionę, tarsi lūpomis lėtai rankiočiau
ant žemės pabirusius spalvotus karoliukus,
rankomis stipriai remdamasi į grindis –
kaip tame paveiksle, prisimeni? –
kur moteris išpuoselėtomis rankomis
stūmėsi žeme į priekį ant lentos,
o nuo juosmens nieko nebuvo, [...]
Lėtinis tango
Dovanoji vien
nutrūkusius vėrinius,
prakąstas bandeles,
po vieną auskarą
ir viso labo
užuominas,
kad mano liga –
ne mirtina.
Aš ir Tavo moterys
Susirandu jas vieną po kitos -
baruose,
galerijose,
parduotuvėse,
skersgatviuose -
ir myliu nuo pradžios iki galo.
Žiūriu į jas Tavo akimis;
bučiuodama vėsius jų skruostus
vagiu Tave iš jų,
o jos nežino, net neįtaria,
kas aš tokia ir ką jos
pačios nesuprasdamos
man dovanoja.
Jos šypsosi patiklios
kaip kūdikiai,
kaip seserys
ir kaip geišos -
man patinka jų naivumas.
Jos nežino,
kad besišypsodamos
grąžina man Tave.
Aš visą Tave surinksiu.
Vedybos
kaip pamišėliai laiptais į viršų
viens du trys su kiekviena pakopa
vis labiau esu
nuo
ta
ka
nuo
ta
ka
bet palaukite kur mes papuolėm
juk tai šermenys kaip neskoninga
na ir kas vis tiek lėbausim garsiai
mane juokas kutenantis ima
maitinu tave iš savo rankos
geriu vyną ir šypsausi dosniai
supranti nėra nieko tylesnio
už galią pajutusią moterį
siuvinėju
kiekvieną
sekundę
viens
du
trys
prieš akis bėga laiptai
viens du trys su kiekviena pakopa
vis mažiau esu
nuo
ta
ka
nuo
ta
ka
[...]
Apie motinas
Mamyte, pasek man pasaką.
Ji gulėjo apsikabinusi mane iš nugaros.
Priešais ant sienos krito rausva šviesa,
ilgesinga kaip prisiminimas iš praėjusių gyvenimų;
ji gulėjo prisiglaudusi prie manęs su drabužiais,
lyg ruošdamasi kažkur išeiti, ir dainavo lopšinę.
Mama, dainuok man, nemiegok,
kad nelikčiau viena!
Aš noriu apie vilką su ožiukais.
Paskui ji vis tiek užmigo.
Paliko mane su vilkais mano nebevaikystėje,
su prisiminimais – o gal tai [...]