HelluvaGirl » Mianas

Ligoninėje

HelluvaGirl — Sun, 30 Oct 2011 11:03:48 +0000

Foto: mano.

Dekupažuota dėžė batų valikliams sudėti

HelluvaGirl — Sun, 30 Jan 2011 19:19:16 +0000

Naujas mano darbas – pats paprasčiausias, įvertinant tai, kad pradėjau dar būdama nėščia, o baigiu, kai vaikui vos ne pusantrų metų

Na, bent jau buteliukai nesimėtys pakampėmis.

Foto: mano.

Are you happy, my friend?

HelluvaGirl — Thu, 22 Apr 2010 09:26:16 +0000

ICARUS

Only the feathers floating around the hat
Showed that anything more spectacular had occurred
Than the usual drowning. The police preferred to ignore
The confusing aspects of the case,
And the witnesses ran off to a gang war.
So the report filed and forgotten in the archives read simply
“Drowned,” but it was wrong: Icarus
Had swum away, coming at last to the city
Where he rented a house and tended the garden.

“That nice Mr. Hicks” the neighbors called,
Never dreaming that the gray, respectable suit
Concealed arms that had controlled huge wings
Nor that those sad, defeated eyes had once
Compelled the sun. And had he told them
They would have answered with a shocked,
uncomprehending stare.
No, he could not disturb their neat front yards;
Yet all his books insisted that this was a horrible mistake:
What was he doing aging in a suburb?
Can the genius of the hero fall
To the middling stature of the merely talented?

And nightly Icarus probes his wound
And daily in his workshop, curtains carefully drawn,
Constructs small wings and tries to fly
To the lighting fixture on the ceiling:
Fails every time and hates himself for trying.

He had thought himself a hero, had acted heroically,
And dreamt of his fall, the tragic fall of the hero;
But now rides commuter trains,
Serves on various committees,
And wishes he had drowned.

Edward Field, 1989.

Dekupažuotas padėklas

HelluvaGirl — Sun, 17 Jan 2010 17:27:19 +0000

Šį padėklą dariau sau, bet galiausiai nutariau paprekiauti Žiūrėsiu, kaip seksis. Mano parduotuvė yra čia.

Foto: mano.

Dekupažuoti padėkliukai gėrimams

HelluvaGirl — Sun, 17 Jan 2010 14:34:11 +0000

Tai dovana Draugei Žurnalistei Kalėdų proga. Nepamanykite, kad visus dabar primygtinai užvertinėju savo gamybos dekupažu Pati prašė.

Foto: mano.

Dekupažuotas virtuvinis suoliukas

HelluvaGirl — Sun, 17 Jan 2010 14:11:29 +0000

Padariau Draugės Žurnalistės užsakymu – pareiškė, jog trūksta, ant ko pasilypėti virtuvėje, gaminant gurmė (riestinis ant ė) patiekalus Šįkart nutariau neužsižaisti sendinimu ir padaryti “švariau”.

Foto: mano.

Dekupažuota papuošalų dėžutė

HelluvaGirl — Sat, 09 Jan 2010 18:16:14 +0000

Padariau mamai gimtadienio proga. Tiesa, be perlų

Foto: mano.

Dekupažuota arbatinė

HelluvaGirl — Sat, 26 Dec 2009 15:00:35 +0000

Šią dėžutę padariau kaip Kalėdinę dovaną. Sakė, kad patiko

Foto: mano.

Pirmieji dekupažuoti mianai

HelluvaGirl — Thu, 17 Dec 2009 09:17:13 +0000

Beveik trečiadienį, kaip anąkart sakiau, tik kokiomis trim savaitėmis vėliau, dalinuosi savo pirmais dekupažo bandymais.

Šis paveiksliukas kabo greta įėjimo į “apmąstymų kertelę”, t.y. mūsų tūliką. Kas atspės, iš kur šitas kadras, gaus virtualų medalį.

Antras darbas buvo servetėlių dėžutė. Nesu ja patenkinta, bet Jam visai patiko, tai niekam ir nepadovanojau

Na, o šie rėmeliai – dovana močiutei gimtadienio proga. Važiuosim tik šeštadienį, na, bet kadangi močiutė mano blogo neskaito, gal nebus labai neetiška, jeigu pirmiausia parodysiu čia

Stay tuned. Stay unfrozen.

Foto: mano.

Dekupažas!!!

HelluvaGirl — Sat, 21 Nov 2009 11:09:49 +0000

Vos tik pagalvojau, kaip seniai negavau dovanų, ir Jis lyg perskaitęs tą mintį vieną vakarą parėjo su knyga apie dekupažą. Lyg ir galvojau kažkada pabandyti, bet būtų pasibaigę taip pat kaip su prancūzų kalba arba joga, arba gėlių auginimu, arba…

Žodžiu, perskaičiau. Viskas gan paprasta, galvoju, apsieisiu be kursų. Tiesa, knygoje buvo įdėtas kvietimas į praktinę pamokėlę knygyne, kur tesugebėjau išstovėti iki servetėlių karpymo (vitaminų trūkumas ir badas), bet vakar vakare jau rinkomės priemones ir daiktus dekupažuoti.

Apie pačią Rimos Aidietės knygą galiu pasakyti – puiki. Labai paprastai, fainai, suprantamai parašyta, o ir pati autorė, matosi, simpatiškas ir nesusireikšminęs žmogus, kiek spėjau jos paklausyti knygyne.

Atvirai kalbant, pasijutau kaip provincialė, kai Ermitaže dėdė su darbiniu kombinezonu, pamatęs mano vežimo turinį, tarstelėjo: “O, jau, matau, mergina dekupažui kažko ieško, dėžučių vežasi”. Na, tikrai, dekupažuoti bandau turbūt paskutinė Lietuvoje (priemonių šiam užsiėmimui pilna visur!), bet geriau vėliau negu dar vėliau.

Taigi, pradžiai pabandžiusi nedidelius foto rėmelius jau baigiu ir servetėlių dėžutę, bet kaip man nepatinka, kad aižiklį užlakuoti galima tik po 72 valandų! Man visada norisi pradėti, pykšt ir pabaigti. Nemiliu laukti

Žodžiu, nuotraukos – antradienį trečiadienį, o aš einu terliotis, kol Pija nepabudo