HelluvaGirl

Kylyje vaikščiojome labai nedaug, nes buvo drėgna ir vėjuota, tad čia gan paviršutiniškas įspūdis. Drėgnas, vėjuotas uostas

Tai dvarelis Midelfarte (mirtinas vietovės pavadinimas), kuris houstina visokius renginius, pobūvius ir netgi vestuves. 

Orhusas – antras pagal dydį Danijos miestas, esminis uostas. Prieš Naujuosius ten buvo vėjuota ir drėgna, tad neilgai pasivaikščiojau be kepurės. Kaip ir Fredericijoje, nelabai suprantu, kurie namai yra gyvenami, o kurie ne. Pernelyg nelaužydama etiketo užmetu akį į pastatų langus ir man jie atrodo tušti, negyvenami, galbūt priklausantys įstaigoms ar firmoms, kai kurie su [...]

Danijoje nemažai tokių vietų, kur pasijaučiu it nykštukų šalyje ir po valandos kitos imu galvoti: o kurgi tikras pasaulis ir kaip į jį pakliūti? Na, bent jau galima padaryti nuotraukų  

Kažko sukilo nostalgija Tailandui. O dar Mrs. Nielsen feisbuke senas fotkes su Moet’ais poustina… Matyt, ne Tailandui – tai mano Kelionių Demonas kyla su rudeniu ir mano akimis ieško… Kažko kito.

Rašiau priešpaskutinę dieną Bankoke. Paskui, maniau, ištryniau. Et voila – dabar atsiranda tai, ką rašiau svajodama apie šiandien. Laikas toks susipynęs… *** Trečias kartas Bankoke per pastaruosius 2,5 metų. Guliu viešbučio lovoje, geriu chemikalinę rūgščią kavą, šeima su kompanija Kinų kvartale ieško aukso (tiesiogine prasme – draugai nutarė Tailande įsigyti vestuvinius žiedus).

Grįžtam. Esu laiminga ir įkvėpta, ir optimistiška (retai nutinka). Išsiilgusi. Kai kas mano, jog grįžimas – pripažinimas, kad padarėme klaidą išvykdami. Ne, grįžtam ne dėl to.

Teisingai Jis pasakė: mes jau nebekeliaujame. Mes emigravome. Tai faktas, kurio nebuvau įsisąmoninusi. O juk iš tiesų visi tie depresonai – tipinės emigrantų problemiūkštės. Atskirtumo jausmas man sunkiausias. Pasiilgau draugų ir pažįstamų. Atrodo, grįžusi užatakuosiu kvietimais kavos ir nekavos. Vis flashback’inu, kaip neišnaudojau galimybės juos užatakuoti, kai gyvenome ten. Tipiška Kultūriniai skirtumai – bene didžiausią [...]

Vienas pirmiausiai ir dažniau nei kitur pasaulyje į akis krentančių ypatumų yra kathoey. Tai transvestitai, transseksualai, vadinama trečioji lytis. Kai tik atvažiavome, jų sutinkame nuolat ir dažnai. Mane labiausiai nustebino tai, jog mažuose miestukuose, nedidelėse bendruomenėse, kurios paprastai būna konservatyvios ir prietaringos visur (think Lietuvos kaimas), tokių žmonių matėme ir aptarnaujančių kavinių staliukus, ir besisukiojančių [...]

Beveik prieš tris metus sutikau Mano Mylimą Jį ir mūsų flingo įkarštyje išlėkėm į Portugaliją. Po daugybės kitų kelionių kitur ta šalis man iki šiol kažkodėl pati mistiškiausia, įdomiausia, kontrastingiausia, kvepianti senove ir dvasiomis. Gal vieta čia niekuo dėta, gal tai meilė? Ką gi, prieš tris savaites atradau kitą ypatingą vietą. Kitaip ypatingą, žinoma, visų [...]