Pagal kokybių traukos dėsnį, Jūs nusipelnėte mane sutikti
Regis, visi esminiai klausimai išspręsti: baldams sandėlis yra, mašina išnuomota, vaikui darželis surastas, kremai nuo saulės nupirkti. Beliko prieš pat kelionę daiktus šast, šast į juodus plastikinius maišus.
Išvykstame kovo 22 dieną. Laiko visai nedaug, bet man kažkodėl visa atrodo taaaip toli…
Ir kaip mes sugalvojome kraustytis į tą Tailandą?
Įdomus dalykas. Beveik niekada nebūnu viena, bet giliai viduje, ten, kur niekas nemato, yra tokia pilkoji zona, kur esu tik aš ir niekada nieko kito nebus. Ta pilkoji zona nebe fizinė, kaip anksčiau, kaip tais sekmadienio rytais Namuose Be Sienų, kai po savaitgalio žygių ištisą dieną nepratardavau nė žodžio, mat nebuvo kam, ir perskaitydavau kokią [...]
Šviesinu plaukus. Man patinka. Jausmas, lyg grįžinėčiau į smagius senus laikus, tik be kraštutinumų. Dar niekad nebuvau šatenė
Matyt, kraustomės į centrą.
Atsitiktinai pavarčiau “Psichologiją TAU” ir aptikau straipsnelį apie darbuotojų motyvavimą, įmonės politiką, kuo vadovai gali paskatinti komandą arba, atvirkščiai, kas priverčia darbuotojus nuleisti rankas ir kelti sparnus. Žodžiu, vienas iš daugelio rašliavų apie karjerą, bla bla.
Mano dėmesį patraukė kitkas: šalia visų teksto punktelių buvo iliustruojančios fotografijos.
Yra poetinės dedikacijos ir šimtai surūkytų cigarečių.
Yra fatališkos traukos ir dramatiški nesuderinamumai.
Yra bandymai ir pergalės.
Yra linksmieji kalneliai ir dūžiai galva į sieną.
Yra pamokos ir yra “niekada daugiau”.
Dabar gi atrandu paprastus dalykus:
Guliu lovoje su gana keista kompanija. Šalia miega Pija, ant paklodės pūpso arbatos puodas, iš kurio beveik niekada negeriu, ir TYLA.
Tai, kas vyksta pastarąsias savaites, galima įvardyti kaip rutiną: pasikartojanti dienotvarkė su laiko pastumdymais. Tačiau kuo daugiau rutinos, tuo daugiau povandeninių srovių. Kuo mažiau vyksta išorėje, tuo daugiau vyksta viduje. Galvoju apie jogus, kurie metams užsikasa po žeme. Na, gerai, kad ir apie tuos, kurie užsidaro kalnų trobelėse. Galvoju apie Hesės valtininką.
Šiandien mane papiktino vienas straipsnis. Jame diskutuojama, kiek pėdkelnių pasirinkimas nusako moters vidinę kultūrą, įgimtą laiko bei vietos pojūtį ir gebėjimą korektiška išvaizda žongliruoti protokolinėse situacijose. Aš puikiai suprantu, kad egzistuoja karališkieji priėmimai, biuro aplinka ir Seimas, bet tokie “išmanėlių” tekstukai man dvelkia bandymu įprasminti stambius ir itin brangiai kainuojančius tomus, sukaltus apie protokolą, apie [...]
Staiga mane sugavo mintis: ar tik aš netampu per daug normali? Tokia stabili, skaitanti knygas apie vaikų seksualumą, besivilianti būti geresne motina, jau dabar esanti labiau nei bet kada nuspėjama, o visas neatsakingumas – tai keli šimtai litų, palikti “Kristianoje” už mažyčius buteliukus; daugiau jokių žaidimų degtukais, jokių lenktynių ir nuo slydimo apsibraižiusių stiklo kalnų.
Ar [...]
Ką tik supratau, jog neatsitiktinai laukiuosi vaiko dabar, kai man 27-eri.
Copyright © 2010 HelluvaGirl All rights reserved.
Desk Mess Mirrored v1.2 theme from BuyNowShop.com.
Blogo RSS