Ebeltoft ir mintys apie tautinį savitumą
Danijoje nemažai tokių vietų, kur pasijaučiu it nykštukų šalyje ir po valandos kitos imu galvoti: o kurgi tikras pasaulis ir kaip į jį pakliūti? Na, bent jau galima padaryti nuotraukų
Danijoje nemažai tokių vietų, kur pasijaučiu it nykštukų šalyje ir po valandos kitos imu galvoti: o kurgi tikras pasaulis ir kaip į jį pakliūti? Na, bent jau galima padaryti nuotraukų
Jeigu kas mesteltų mane dvylika metų atgal, padaryčiau tai, ką padariau šiandien. Nestočiau į Šiaulių universitetą ir nestudinčiau to, ką puikiausiai mokėjau dar mokykloje (anglų kalbos). Gal nebūčiau stojusi niekur, padariusi study gap’ą? O gal būčiau pagalvojusi, ko iš tiesų noriu, kas man teikia malonumo, į ką noriu gilintis, o ne kurioje aukštosios mokyklos specialybėje [...]
Jei kurčiau filmą, jis būtų veik be siužeto, bet būtinai su šiuo garso takeliu.
Šiandien pertraukiau savo niekuo neišsiskiriančią dieną susitikimu. Sena draugė, panašus ego dydis, trijų metų pauzė po didelio konflikto. Šiandien jau žinau: niekas čia nekaltas ir visi mes teisūs, bet pasimatyti buvo išties malonu. Jau atrandu, kokios skirtingos yra laimės rūšys.
Kažko sukilo nostalgija Tailandui. O dar Mrs. Nielsen feisbuke senas fotkes su Moet’ais poustina… Matyt, ne Tailandui – tai mano Kelionių Demonas kyla su rudeniu ir mano akimis ieško… Kažko kito.
Režisierius pakilo nuo stalo su žodžiais „A va, jau atėjo.“ Atsisukau neiškart. Buvo smarkiai sulysęs, dar tamsesniu veidu, tik prakaulus jis atrodė ypač tolimas visiems susirinkusiems. Nuo vyno įraudę, nuo vartojimo patenkinti tų kitų žandai. O jis ką. Jis Poetas. Mano Mylimas Poetas. Visas pajuodęs ir anapusinis. Balsas buvo kažkaip pasikeitęs. Aukštesnis, berniūkštiškas, kartais pajuokiantis, [...]
You Belong To Me Ši daina man primena tas valandas, kai jie mylisi melancholiškai, jau ilgėdamiesi vienas kito; jie neieško žodžių tam pasakyti, bet jaučia, kad pirmo akių kontakto karštis slopsta, pirmo prisilietimo magija sklaidosi. Tai liūdnas išėjimas iš nuostabios ir vertingos būsenos “čia ir dabar” – tai gal vienintelis prasmingas šalutinis įsimylėjimo poveikis.
Yra toks netyčiuko tipas. Tikiu, visi esame jų sutikę: gan talentingi, bet šokiruojančiai nepakantūs kritikai. Jų nevisavertiškumo kompleksas išsiverčia tokiu nachališkumu, su kuriuo net jei galėtum, tiesiog neleistum sau konkuruoti – na, bet jau aš mikliai pasijaučiu above it. Esu sutikusi kelis tokius žmones.
Turiu vienintelį patikrintą stiprų prietarą: kaip sutiksi Naujus, taip ir praleisi. Todėl, jau nepirmąkart juos pasitikdama ekspromtu, visgi stengiuosi atlikti kelis svarbius darbus, kaip antai: