Pagal kokybių traukos dėsnį, Jūs nusipelnėte mane sutikti
Teisingai Jis pasakė: mes jau nebekeliaujame. Mes emigravome.
Tai faktas, kurio nebuvau įsisąmoninusi. O juk iš tiesų visi tie depresonai – tipinės emigrantų problemiūkštės.
Atskirtumo jausmas man sunkiausias. Pasiilgau draugų ir pažįstamų. Atrodo, grįžusi užatakuosiu kvietimais kavos ir nekavos. Vis flashback’inu, kaip neišnaudojau galimybės juos užatakuoti, kai gyvenome ten. Tipiška
Kultūriniai skirtumai – bene didžiausią verbalinės [...]
Vienas pirmiausiai ir dažniau nei kitur pasaulyje į akis krentančių ypatumų yra kathoey. Tai transvestitai, transseksualai, vadinama trečioji lytis. Kai tik atvažiavome, jų sutinkame nuolat ir dažnai. Mane labiausiai nustebino tai, jog mažuose miestukuose, nedidelėse bendruomenėse, kurios paprastai būna konservatyvios ir prietaringos visur (think Lietuvos kaimas), tokių žmonių matėme ir aptarnaujančių kavinių staliukus, ir besisukiojančių [...]
Backstreet Books aptikau nemažą psichologinės literatūros skyrių. Be daugybės Freudo ir Jungo veikalų buvo ir mažiau žinomų autorių. Išsirinkau ryškiai geltoną self-helpo knygą raudonu pavadinimu “Happier: Can You Learn to Be Happy?”. Autorius – Tal Ben-Shahar. Nieko apie jį nesu girdėjusi, bet pasiėmiau. Pasitikėjimą sukėlė įvadas, teigiantis, jog tai populiariausio Harvardo kurso dėstytojo knyga. Pirmaisiais [...]
Don Muang oro uostas. Tykus, lyginant su Suvarnabhumi, aptarnaujantis daugiausia vidinius skrydžius. 7.30 am, beje, ir jau po pusryčių.
Naktelė – viena košmariškiausių, mat kelionė iš Koh Phangan prasidėjo vakar 1 pm – plaukėme keltu į vietovę savitu pavadinimu Chumporn. Tiesa, nebe katamaranu. Per tas kelias valandas Pija įgijo kokias tris tailandietes aukles ir mano vaizduotėje [...]
Daug galvoju. Per dieną galvoje persipina daugybė įvairiausių minčių – tai kaip alternatyvus gyvenimas išoriniam.
Skaitau knygas. Čia, Thongsala miestuke, aptikau visą Roald Dahl kolekciją! Pasiėmiau porą knygų ir gailiuosi, kad jos ne po 1000 puslapių.
Kartais atsitinka įdomus dalykas:
Ką tik baigėme giminų lankymo turą po Lietuvą. Užsidėjome didelį pliusą ir dabar jau reikia suskubti ruoštis. Man staiga nebeatrodo, kad yra daug laiko iki kelionės. Deja, rytoj vietoje pasiilgtų draugų lankymo Kaune teks kraustyti daiktus…
Regis, visi esminiai klausimai išspręsti: baldams sandėlis yra, mašina išnuomota, vaikui darželis surastas, kremai nuo saulės nupirkti. Beliko prieš pat kelionę daiktus šast, šast į juodus plastikinius maišus.
Išvykstame kovo 22 dieną. Laiko visai nedaug, bet man kažkodėl visa atrodo taaaip toli…
Ir kaip mes sugalvojome kraustytis į tą Tailandą?
Įdomus dalykas. Beveik niekada nebūnu viena, bet giliai viduje, ten, kur niekas nemato, yra tokia pilkoji zona, kur esu tik aš ir niekada nieko kito nebus. Ta pilkoji zona nebe fizinė, kaip anksčiau, kaip tais sekmadienio rytais Namuose Be Sienų, kai po savaitgalio žygių ištisą dieną nepratardavau nė žodžio, mat nebuvo kam, ir perskaitydavau kokią [...]
Šviesinu plaukus. Man patinka. Jausmas, lyg grįžinėčiau į smagius senus laikus, tik be kraštutinumų. Dar niekad nebuvau šatenė
Matyt, kraustomės į centrą.
Atsitiktinai pavarčiau “Psichologiją TAU” ir aptikau straipsnelį apie darbuotojų motyvavimą, įmonės politiką, kuo vadovai gali paskatinti komandą arba, atvirkščiai, kas priverčia darbuotojus nuleisti rankas ir kelti sparnus. Žodžiu, vienas iš daugelio rašliavų apie karjerą, bla bla.
Mano dėmesį patraukė kitkas: šalia visų teksto punktelių buvo iliustruojančios fotografijos.
Copyright © 2010 HelluvaGirl All rights reserved.
Desk Mess Mirrored v1.2 theme from BuyNowShop.com.