Suskystėjau. Gal kad po ilgiausios išsiskyrimo savaitės iš serviso grįžo mašinytė? Šiltai apkabinau panelį vos įsėdusi… Tuoj imsiu suprasti tuos vyrukus, kurie užsiveda nuo savo mašinos Na tik jau erelių su drakonais beigi liepsnomis ant šonų pažadu nepaišyti.
Apsirėdėme Naujųjų šventei ir Mrs. Nielsen kažkaip netyčia prisiminė filmą, kuris viską sudėliojo į vietas. Tai apie mus! Buvau jį mačius prieš daugybę metų, pažiūrėjome darsyk prancūziškai. Kas nesupranta kaip ir mes, nesijaudinkit ir žiūrėkite drąsiai Čia kalba veiksmai.
Jau turbūt esu pasakojusi, kad turiu tokią psichologinę problemą: žinau, kur taškas A ir kur taškas B, bet nenutuokiu, kaip juos sujungti. Kaipsaka, trūksta vidinio konteksto. Tai pasireiškia paklydimais Vilniaus senamiestyje, kai aš realiai nesuprantu, kur esu ir ką dabar daryti, kad be to siaubo nebūtų dar ir mirtinai gėda. Tai labai nepadeda išvažiavus bolidu [...]
Laimė, tai patirti turiu retą progą, nes vakarais paprastai vaikštau su nepilnamete arba vyriška kompanija, bet šiandien, nutarusi pakvėpuoti ir pafotkinti viena, supratau, kad reikalai nuo mano išėjimo iš rinkos nepasikeitė.
Retokai čia berašau, bet negaliu susilaikyti, nes ką tik aptikau puikų straipsnį, kurio autorius jau senokai įsitaisė mano virtualioje garbės lentoje. Jau ir su Mrs. Nielsen daug sykių įvairiai aptartas, ir feisbuke, reikia pripažinti, gal kiek per familiariai mano apkomentuotas, Užkalnis yra žmogus, kurį, pagalvojau, būtų nesveikai gerai sutikti In vino. Na, padiskutuoti kokį vakarą [...]
Turiu vienintelį patikrintą stiprų prietarą: kaip sutiksi Naujus, taip ir praleisi. Todėl, jau nepirmąkart juos pasitikdama ekspromtu, visgi stengiuosi atlikti kelis svarbius darbus, kaip antai:
Teisingai Jis pasakė: mes jau nebekeliaujame. Mes emigravome. Tai faktas, kurio nebuvau įsisąmoninusi. O juk iš tiesų visi tie depresonai – tipinės emigrantų problemiūkštės. Atskirtumo jausmas man sunkiausias. Pasiilgau draugų ir pažįstamų. Atrodo, grįžusi užatakuosiu kvietimais kavos ir nekavos. Vis flashback’inu, kaip neišnaudojau galimybės juos užatakuoti, kai gyvenome ten. Tipiška Kultūriniai skirtumai – bene didžiausią [...]
Mamos versija: Gryndeilo kaime gyvena paštininkas vardu Piatas. Jis išvežioja paštą drauge su savo katinu Džesu. Jis dirba ir kai lyja, jis dirba ir kai sninga. Nėra nė vieno žmogaus, kurio Piatas nepažinotų. Gryndeilo vaikai labai mėgsta Piatą, nes jis išvežioja dovanėles, ir jiems visiems tai labai patinka. Tėčio versija: Gryndeilo paštininkas Piatas labai myli [...]
Kai paskambinau Ronui ir pasakiau, kad domimės paskelbto buto nuoma, jis pažadėjo, jog butas laaaabai gražus, daug gražesnis negu nuotraukose. Nusijuokiau, kad paprastai būna atvirkščiai, bet atvykę apžiūrėti išties radome gan jaukų kambarį. Žinoma, kadangi nuomotis norėjome neilgam laikui, bet to, už labai gerą kainą, tikrai nesikabinėjome prie interjero detalių (na, ne paslaptis, kad kabinėjimasis [...]
Dar prieš išvykstant iš Lietuvos Mano Mylimas Jis užklausė: “O jeigu nusiskusčiau plikai?” Iš pradžių sureagavau skeptiškai, bet kaip aš klydau! Šiandien nutarėme patikrinti, tad ėmiausi skustuvo.