Jeigu kas mesteltų mane dvylika metų atgal, padaryčiau tai, ką padariau šiandien. Nestočiau į Šiaulių universitetą ir nestudinčiau to, ką puikiausiai mokėjau dar mokykloje (anglų kalbos). Gal nebūčiau stojusi niekur, padariusi study gap’ą? O gal būčiau pagalvojusi, ko iš tiesų noriu, kas man teikia malonumo, į ką noriu gilintis, o ne kurioje aukštosios mokyklos specialybėje [...]
Atsitiktinai pavarčiau “Psichologiją TAU” ir aptikau straipsnelį apie darbuotojų motyvavimą, įmonės politiką, kuo vadovai gali paskatinti komandą arba, atvirkščiai, kas priverčia darbuotojus nuleisti rankas ir kelti sparnus. Žodžiu, vienas iš daugelio rašliavų apie karjerą, bla bla. Mano dėmesį patraukė kitkas: šalia visų teksto punktelių buvo iliustruojančios fotografijos.
Visąlaik dainuoju. Be liūdesio, bet ir be garso. Mano vaikas auga. O aš mažėju.
Labai logiška ir beveik filosofinė knyga tiems, kurie domisi E. M. Goldratto teorijomis ir jų pritaikymu, savo įmonės gamybos optimizavimu ar tiesiog būdais gyventi pilnavertį gyvenimą
“Darbo” skiltį reikėjo susikurti jau liepą, kai pradėjau judesius trijų metų senumo etatiniame darbe. Tada viskas ir prasidėjo. Na, visų pirma, laimingai baigėsi, bet ėmiau artintis į tą vietą, kurioje esu šiandien. Tuoj viską papasakosiu.