štai ir vėl turiu pasiūlyti kelis naudotus labai geros būklės daiktus kūdikiams pigiau nei parduotuvėje.

Vienas jų – vystymo lenta:

Žydros spalvos su gyvūnėliais – puikiai tiks berniukui, nors mes kai neprietaringi, tai ir su dukra ramiai panaudojom Kaina 40 Lt.

Kitas daiktas – vonelė su stovu Bebe-jou firmos:

Labai patogu maudyti kūdikį, nes nereikia susilenkus laužyti nugaros, dėti vonelės ant stalų, lovų ir kitų baldų, kur gali būti nelabai saugu ar šilta. Pagal poreikį galima naudoti ir be stovo, žinoma. Baltą spalvą nesunkiai priderinsite, jeigu nenorite daryti kičo iš savo vonios interjero.

Ant stovo yra speciali lentynėlė muiliukams ir kitiems reikalingiems daiktams susidėti maudant beibiuką. Vonelė standartinio dydžio, tad galima nusipirkti ir dėti sėdynę jau sėdinčiam kūdikiui. Mums kažkaip neprireikė, nes Pija mėgsta, kai tėtis ją plukdo

Vonelės kaina 100 Lt.

Ir trečias daiktas – Maxi-Cosi CabrioFix autokėdutė:

Linksmos geltonos spalvos autokėdutė skirta kūdikiams nuo 0 iki 13 kg – nuo gimimo iki maždaug 12 mėn. Ji tvirtinasi prie automobilio sėdynės specialiu pagrindu, kurį galima nusipirkti iš parduotuvės, bet mes nutarėme, kad sutaupę kelis šimtus litų saugiai vežiosime vaiką tiesiog prisegę autokėdutę saugos diržu. Tokiu būdu prisegtas vaikas neslidinėja ant sėdynės, kaip teko girdėti kalbant, kol patys neturėjome patirties.

Naujagimiui vežioti yra įdedamas pagrindas, kuris sumažina kėdutės įlinkimo kampą ir ne taip vargina stuburą. Be to, jis neleidžia kūdikio galvytei makaluotis į šonus, prilaiko ją. Kai kūdikis paauga, jį galima išimti.

Jeigu lyja, sninga, plieskia saulė ar tiesiog vėjuota, kūdikiui virš galvos užsitempia ir prisitvirtina tamprus audinys. Jį galite naudoti ir tuo atveju, jeigu esate žvaigždė ir nenorite, kad kiekvienas spoksotų į jūsų stebuklėlį Maksimoje.

Pats autokėdutės audinys švelnus, koriukų tekstūros. Yra visi saugumą įrodantys dokumentai ir naudojimo instrukcija. Būklė labai gera, mat daiktą tepanaudosime nepilnus 7 mėnesius.

Teko girdėti, kad tai viena geriausių autokėdučių kūdikiams. Kaina 300 Lt.

Autokėdutę ir kitus daiktus parduodu nuo kovo 22 d. Rašykite!

O dar ten galima rasti kiekvieno žodžio po trylika deminutyvų: jeigu yra dantys, tai supermamos rašo perliukai. Jeigu laukas, tai būtinai laukutis. Ne oras, bet orelis ir oriukas. Ne tonai, bet visuotinai toniukai.

Dar štai pasitaiko tokių patologinių poustų, negaliu nepacituoti:

“sveikos SM
norejau paklausti-ar duodat palaikyti savo mazyli giminems,artimiesiems,draugams ir pan?
mes su vyru tai – grieztai Ne.nematau jokio reikalo duoti savo brangenybe visiems tasyti,tuo labiau,kad nesuprantu,kam to reikia?! palaikyti leidziam tik seneliams.
galbut as per daug kategoriska?…neseniai labai smarkiai susipykau su vyro sese,kad nedaviau jai palaikyti savo mazylio.tai ji baisiai isizeide-Ka tu cia sau leidi?!Ka as tam vaikui ikasiu ar ka?ir t.t…tada as jai pasakiau,kad as savo vaika saugojau 9men,nevalgiau ko negalima,nerukiau,negeriau,pilva glosciau,pas daktarus tampiausi,nesitusinau,stengiaus nepervargt ir t.t.dabar visa diena ji priziuriu,uzpakali plaunu,verkianti raminu ir.t.t.visaip ji saugojau/saugau ir dabar nezadu visiems jo dalinti(tuo labiau,kad niekas manes nepalaike kol laukiausi(man 19m.) tik pora artimuju ir draugu…ir dabar niekas isskyrus mama nepadeda)sakiau:Kai turesi savo vaika galesi duoti visokiems diedams,troleibuse zmonems ir bobutems drebanciomis rankomis!
gal as ir per grieztai,bet man jau atsibodo,kad i mane kaip i motina rimtai neziurima
patarkit mamytes ”

Patarčiau, bet nežinau, nuo ko pradėt.

Į visus MP, MB, SM, ABC ir VZŽ dar nespėjau įsikirsti.

Akis bado ir subado gramatinės klaidos: “Delamudymosi beduneturiu,labaijaumegsta maudynes,okai reikai isvandenukao istraukti,tai papyksta.Labainemegsta kaolja aprengiu,tenka pakariauti “.

Ten egzistuoja tokios specialios temos besilaukiančioms, kurios gimdys kurį nors mėnesį, pvz., gruodinukai, gegužinukai, spalinukai. Būdama nėščia pagalvojau, prisiregistruosiu rugpjūtinukų temoje – jeigu reikės kokios informacijos apie tyrimus ar simptomus, vis nereikės toli ieškoti. Tai temos adminė man pasakė, kad įtrauks mano gimdymo datos duomenis ir galėsiu su visomis kalbėtis tada, kai “daugiau pabendrausiu su kitomis mamytėmis”. Na, galvoju, galima ir pabendrauti. O bet tačiau atsidariusi nesuskaičiuojamą daugybę puslapių teradau maždaug tokius turiningus poustus: “Labas, mergytės, kaip rytelis? Vakar suvalgiau morkyčių, oi, kaip šiandien pilvelis išsipūtęs…” ir “Na, supermamytės, ką gero šiandien nuveikti spėjote? Aš tai nieko”. Na, ne, galvoju. Apsieisiu aš be rugpjūtinukių ir jų spiamo.

Apie tai, kaip supermamos dalijasi informacija, galima pastatyti absurdo komediją. Pavyzdžiui, kokios nors dvi vartotojos pavaro ant kurios nors gimdymus priimančios gydytojos, tada visos pasibaisi, nes tos kelios nuomonės jau kaip ir faktas (kažkodėl) ir pradeda aiškintis tos gydytojos darbo laiką, kad neduokdie nepakliūtų jos pamainos metu.

Jeigu kuri nors ima ginti tą gydytoją sakydama, kad visai ji nebloga, likusios iškart apkaltina vartotoją gydymo įstaigos reklama ir ima įtarinėti, gal čia pati gydytoja ir rašinėja.

Bet visgi poustas – laimėtojas man yra vienos supermamos įrašas, pasakojantis apie tai, kaip norėdama pagimdyti “natūraliai, bet greičiau”, mamytė valandą laipiojo laiptais aukštyn – žemyn iškeltomis rankomis. Iškart pagimdė. Aš linkiu ištvermės jos vaikui.

Kodėl tiek daug žinau apie supermamas ir jų pezalus? Todėl, kad norint gauti atsakymą į kokį nors savo klausimą (kurie kirpėjai Vilniuje labiausiai rekomenduojami, koks vežimėlis patvariausias, kiek laiko kūdikiui reikia mauti vilnones kojines), reikia perskaityti visą temą – kitaip būsi apkaltintas laiko gaišinimu…

Šios Kalėdos man šiek tiek fainos tuo, kad tai pirmosios Pijos Kalėdos. Paskutiniaisiais metais ši šventė nekėlė jokių didelių emocijų, nebent nevienareikšmius prisiminimus iš vaikystės, atsirasdavo poreikis sugalvoti įdomesnių dovanų, kelis metus net nepuošiau eglutės. Tegul taip ir būna, nereikia dirbtinai spausti nuotaikos. Bet šiemet aš norėjau papuošti eglutę ir parodyti Pijai, kokie gražūs žaisliukai, ir mane pačią apima jaudulys pagalvojus, kaip smagu bus jai pudrinti apie tą mistinį Kalėdų senelį, ir kaip ji veikiausiai juo tikės ir lauks.

Štai pirmoji jos dovana

Vienas iš kabančių žaisliukų yra vėžlys, tai bandžiau Piją išmokyti sakyti VĖŽ-LYS, bet paskui pagalvojau, kad būtų baisiai apmaudu, jeigu pirmas vaiko žodis būtų “vėžlys”, o ne “mama”.

Suprantama, dovanų gavo ne tik tie, kurie tiki Kalėdų seneliu. Maniškės buvo tiesiog svajonių dovanos, o viena jų smarkiai prajuokino.

Čia reikia trumpos įžangėlės. Kadangi paskutiniosios savaitės buvo klaikios dėl visiškai trivialių priežasčių (ataugusios šaknys ir pilkas maišas vietoje naktinių yra tai, kas gali mane nuvaryti pas psichoterapeutą), blogos nuotaikos pateisinimu virto frazė “Jeigu Tavo šaknys būtų ataugusios…”, o himnu tapo Sepulturos “Roots” (prisimenat? – roots, bloody roots!!!), Jis vis juokavo, kad padovanos man “Senukų” dovanų čekį, kad galėčiau bent jau drabužių įsigyti – visokių kombinezonų, chalatų ir panašiai… Taigi, pristatau:

O viduje – “laimėta” sumelė apsipirkti vienoje iš parduotuvių, įskaitant “Senukus” ir “Ermitažą” Kadangi atauginėjančios šaknys yra šviesios, aš, žinoma, priėmiau viską pažodžiui ir nutariau, kad tose parduotuvėse galėsiu užsipirkti priemonių dekupažui ir tapybai. Tik vėliau buvo paaiškinta, kad logotipai nurodyti dėl juoko… Žodžiu, baigėsi mano vargai – iškart po švenčių su savo “dovanų čekiu” pirmiausia varau dažytis plaukų. Jėėėėėėėėėėėė!

Ir dar turbūt išeis tie džinsai, kuriuos Laisvūnas norėjo uždrausti

Na, o kita dovanėlė yra seniai mano nužiūrėta knyga “1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą”. Knygoje aprašyti filmai nuo pat XX amžiaus pradžios iki 2006 metų – kelis jau spėjome peržiūrėti. Bus įdomu susižymėti, kuriuos jau esu mačiusi.

Kilo mintis, galbūt reikia pradėti kurti filmų aprašymus? Paremtus grynai savo asmenine subjektyvia nuomone ir įspūdžiu. Ar kam nors būtų įdomu? Pati esu patyrusi, kad dėl filmų geriau neklausyti nieko, o pažiūrėti pačiai – dažnai susidaro visai kitoks įspūdis nei visi aprašytieji ar išgirsti. Na, bet gal kam nors praverstų dar vienas požiūris?

Foto: mano.

Lydėjo Jį iki pat durų, kai grįžo namo, naktį kaukė, o šiandien atsikėlusi pasišildyti manų košės iš induko nustėrau – guli juodas ant perėjos. Ir nejuda. Pasiėmiau mobilų ir galvoju, ką daryt. Gyvas, negyvas? Privažiavus kažkokiai mašinai smalsiai pakėlė galvą – supratau, kad laukia. Ir taip priartėjus kiekvienam automobiliui. Pas mus čia dažnokai į gatvės galą atvairuoja taksistai papūsti, šiaip visokie shady veikėjai susitinka, tai vienas saniteksininkas ką tik išmetė kažko pro langą jam paėsti.

Skambinau į “Pifą”, neturi vietų. “Grinda” įjungusi balso paštą. 112 davė tris numerius, tai Beglobių gyvūnų karantinavimo tarnyba užregistravo įvykį, tik kad savaitgaliais nevažiuoja susirinkti gyvūnų… Nežinau, kas čia bus.

Ką tik lijo, juodis buvo dingęs iš akiračio. Bet štai paskutinę akimirką pamačiau nuvažiuojantį kažkokį sidabrinės spalvos auto – vaikinas, pasirodo, išmetė šuniui maisto ir nuvažiavo. Ar čia tas lochatronas šeimininkas? Nors vakar, regis, buvo tamsus sedanas ir mergina…Gal šiaip koks kaimynas užmatė nelaimėlį?

Viena vertus, baisiai gaila gyvūno, kita vertus, už kelių metrų yra vaikų žaidimo aikštelė ir mažiausiai norėtųsi, kad jis ką nors išgąsdintų. Tiesa, pats atrodo visai sutrikęs…

Greičiau atvažiuotų ta tarnyba.

O dar vakar juokavau – pažiūrėjom lrytas.lt naujienas per teliką, kur kaip sykis pasakojo apie didžiulę palikinėjamų naminių gyvūnų bangą; globos įstaigos nebeturi, kur jų priglausti, nes žmonės neišmaitina savo augintinių, tad paprasčiausiai palieka juos gatvėse arba geitkeliuose. Nu va, sakau, davė žmonėms idėją. Bijau, kad čia gali būti ne juokas…

Bet jeigu tai tiesa, kaip galima kokius 4 metus gyventi su kažkuo po vienu stogu, o paskui išvežti ir palikti gatvėje? Taigi tas gyvūnas tampa šeimos nariu. Ar galima būtų pasakyti 4 metų vaikui: “Atleisk, sūnau, krizė toks dalykas.  Nebeturim tau ant batukų, o štai čia gražus Verkių regioninis parkas. Jame gyvena zuikučiai ir stirniukai – pamatysi, susidraugausit”.

Nežinau… Viena mano nekenčiamiausių frazių – “būna ir blogiau”, bet visgi sukrečia tas vaizdas pro langą – lietus ir juodas paliktas šuo, kuris suklūsta pravažiuojant kiekvienam automobiliui. Sunku įsivaizduoti ką nors vienišesnio.

Nebuvo septinto žmogaus, kuriam gal tik vienam norėčiau kažką pasakyti. Tiesa, jei reiktų, nepasakyčiau nieko – taip jau nutinka. Todėl jo šiandien ir nebuvo.

Čia aš išsitraukiu ilgą samurajaus kardą.