Apie poreikius šeštadienio rytą

by HelluvaGirl

Tokiais saulėtais vasaros šeštadieniais aš norėčiau būti su savo šeima. Būti kažko dalimi. Keltis, ruoštis, važiuoti prie ežero, prie jūros, išskristi į kurortą - arba eiti brunch į Kitchen, nusipirkti labradorą, kepti cupcakes...  Bet kai paklausiu savęs, ar mano viduje šią akimirką gyvena tokia šeima, tai pamatau, kad sėdžiu grumpy as every early morning, apsikabinusi kavos katilą, užsitempusi juodą sportinę aprangą, plaukus susukusi į niekam netrukdantį kuodą, palaimingai su niekuo nesikalbanti, dirsčiojanti į laikrodį, kad išeičiau laiku į kalanetiką. Jeigu čia būtų mano šeima su vyru, vaikais ir labradoru, aš tikriausiai būčiau pikta, kad jie man trukdo gyventi gyvenimą 🙂 Taigi. Viskas tiesiog nuostabu: paskutiniai gurkšniai kavos, valanda kalanetikos, pusvalandis kardio, tada valgysiu, megsiu, miegosiu, o vakare turbūt eisiu pas seną pažįstamą vyno. (Ar jums nebūna taip, kad penkis metus nematai žmogaus, o paskui nuolat susiduri In vino, Maksimoj ir t.t?) Rytoj baidarės su kolegomis ir pasiruošimas kitai savaitei. Tada grįš dukra ir aš būsiu jos žvėriškai išsiilgusi, ir turbūt leisiu miegoti savo lovoje, kai ji labai prašys. Facebooktwittergoogle_pluspinterestmailFacebooktwittergoogle_pluspinterestmail
twitterpinteresttwitterpinterest